Klaipėda – tarp miestų, išgelbėjusių daugiausiai namų
Vien Klaipėdos miesto savivaldybėje per 5 pastaruosius metus atnaujinta 123 daugiabučiai. Dalį šių namų teko gelbėti iš tikrai nepavydėtinos padėties. Techninę renovuojamų daugiabučių namų priežiūrą atliekantis Vytautas Rimkus pasakoja, trupantys balkonai, nuo drėgmės susidėvėję pamatai ir skilinėjančios sienos – dažnai tampa jo darbo kasdienybe.
Pavyzdžiui, Klaipėdoje esantis daugiabutis Sportininkų gatvėje prieš renovacijos darbus keliuose lygiuose buvo suveržtas sijomis ir sėkmingai atnaujintas. Namas pastatytas dar 1958 metais iš akyto betono blokų: „Praėjus daugiau nei pusšimčiui metų viskas skilinėjo, o akytbetonio gabalai tiesiog krito, jis buvo panašus į namuką iš „Lego“ kaladėlių“, – dramatiškos namo būklės neslepia pašnekovas, bei atkreipia dėmesį, kad senos statybos pastatai, kuriuos delsiama remontuoti ilgainiui pradeda kelti pavojų net praeiviams – jų balkonai dažnai yra avarinės būklės ir jų gali bet kada nukristi. „Dauguma senos statybos pastatų yra sutrupėję, juos reikia perbetonuoti, kadangi tokie balkonai gali bet kada sugriūti. Iš išorės ši situacija nesimato, bet pradėjus tikrinimo darbus, atsiveria kraupūs vaizdai“, – pasakoja ekspertas.
„Renovuojant senos statybos būstus didėja saugumas ir komfortas ne tik namo gyventojams, bet ir gyvenantiems aplinkui. Klaipėdos savivaldybė remia aplinkos sutvarkymą prie renovuotų būstų, atsinaujina namo fasadas, tad gražėja gyvenama aplinka, o namo vertė didėja“, – vardija ,,Vėtrungės būstas'' renovacijos projektų vadovė Rasa Klumbienė.
Avarijos įkvėpia siekti renovacijos
Pasak ,,Vėtrungės būstas'' renovacijos projektų vadovės, nors renovacijos rizika minimali, gyventojams toks pasirinkimas atrodo brangesnis nei dalinis remontas.
„Kai kurių namų gyventojai renovaciją renkasi ryžtingai, kiti paskaičiavę kainą, sprendimą atideda, bet prie jo grįžta, kai kyla pavojus gyventi tame pastate arba atsiranda prievolė likviduoti avarijas gyventojų lėšomis. Tokiais atvejais pasirenkamas išsamus namo atnaujinimas, įgyvendinamos labai įvairios energinio efektyvumo priemonės, kurios išsprendžia visas problemas vienu metu“, – sako pašnekovė.
Techninę renovuojamų daugiabučių namų priežiūrą atliekantis V. Rimkus taip pat pritaria, kad nepaisant to, kad avarijų likvidavimas kainuoja pinigus namo gyventojams, dar ir nesprendžia problemos, nes namas atnaujinamas tik dalinai. Taip pat renkantis tik dalinį būsto atnaujinimą kenčia būste gyvenantys nepasiturintys asmenys, nes jie už tai turi mokėti visą kainą. Renkantis renovaciją valstybė 100 proc. padengia atnaujinimo išlaidas tiems, kas turi teisę į šilumos kompensaciją.
Svarbu įvertinti būsto situaciją
Dar vienas renovacijos privalumas – išsami daugiabučio problemų „diagnozė“. Prieš atliekant renovaciją techniniai inžinieriai atlieka išsamią namo apžiūrą, teikia rekomendacijas, kokio lygio atnaujinimo reikia pastatui. Remiantis šia analize ir kuriamas investicinis planas.
V. Rimkus sako, kad renovacijos kokybei, net jei daugiabutis iš pažiūros neatrodo blogai, didelę įtaką turi jo išsami būklės analizė, todėl prieš rengiant investicijų planą, svarbu, kad ekspertai įvertintų namo konstrukcijas. Eksperto teigimu, net rimtos, su daugiabučio sienomis susijusios problemos, pasitelkus šiuolaikines statybų technologijas, yra gana nesudėtingai sutvarkomos.
R. Klumbienė pastebi, kad dažniausiai renovacijos metu atsiranda poreikis atlikti ir papildomus darbus – reikia iš naujo atstatyti balkonų perdangas, stogo konstrukcijas. Pasitaiko atvejų, kad atidengus stogą atsiranda papildomų darbų, nenumatytų išorinės apžiūros metu.
