Pirkti naujus butus kainuotų dešimt kartų brangiau
Kol kas vienintelė programa, padedanti spręsti seno ir susidėvėjusio būsto problemas Lietuvoje, yra Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programa, kuri finansuojama iš Europos Sąjungos ir valstybės lėšų. Pagal šią programą nuo 2013 m. atnaujinta 1773 daugiabučių, dar 458 atnaujinami šiuo metu.
Kaip pastebėjo Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą koordinuojančios Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) direktorius Valius Serbenta, renovacija suteikia senų daugiabučių gyventojams unikalų šansą už prieinamą kainą ženkliai pagerinti savo gyvenimo kokybę ir sumažinti šildymo sąskaitas.
„Šiuo metu vidutinė investicija į renovaciją už 1 kv. m yra apie 183 eurų. Tai yra labai nedidelė suma, jeigu palygintume ją su kaina, kurią tektų mokėti perkant naują, energiškai efektyvų būstą. Pavyzdžiui, sostinėje šiuo metu prašoma maždaug 2 000 eurų už 1 kv. m naujos statybos name ir net ne pačiame geriausiame miesto mikrorajone. Akivaizdu, kad net teoriškai tokios investicijos yra per didelės didžiajai gyventojų daliai norinčiai pagerinti savo gyvenimo sąlygas. Todėl atnaujinimas iš esmės yra vienintelė išeitis, galinti padėti daugybei gyventojų atnaujinti savo būstą, užtikrinant jo taupumą ir ilgaamžiškumą“, – pasakojo Valius Serbenta.
Skaičiuojama, kad šiuo metu vienam butui už renovaciją tenka 9 386 eurų investicija. Tačiau reali suma, kurią turi sumokėti buto savininkai – mažesnė dėl valstybės teikiamos paramos ir vidutiniškai siekia 6 570 eurų. Renovacijos įgyvendinimui taip pat teikiamos lengvatinės 3 proc. paskolos, o visą suma galima sumokėti dalimis, per 20 metų laikotarpį.
Padeda taupyti ne tik pinigus, bet ir šilumą
Vertindamas Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos pasiekimus, BETA direktorius pažymėjo, kad jie išties džiuginantys – šiuo metu renovuotuose namuose gyvena mažiausiai 50 000 žmonių – toks yra bendras visų butų, esančių jau atnaujintuose daugiabučiuose skaičius.
Be to, įgyvendinus renovaciją, per metus vidutiniškai sutaupoma apie 72,24 kWh/m² arba 54,02 proc. šilumos energijos. Tai irgi didelis laimėjimas, nes pagal Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos taisykles daugiabutis turi sutaupyti bent 40 proc. šilumos energijos, tad realūs sutaupymai pranoksta lūkesčius.
Nauja įstatymo redakcija žada ir finansavimo stabilumą
Vis dėlto, renovacijos procesas neapsiėjo be tam tikrų iššūkių. Vienas svarbiausių, neslėpė Aplinkos ministerijos Statybų ir teritorijų planavimo departamento direktorius Marius Narmontas, buvo finansavimo nestabilumas.
„Ne paslaptis, kad kurį laiką buvo nutrūkęs modernizacijos finansavimas. Laimei, dabar šios problemos išspręstos“, – patikino Aplinkos ministerijos atstovas bei pridūrė, kad finansavimų iššūkį padėjo išspręsti nauja Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo redakcija, kuri įsigalios nuo lapkričio 1 d. Šiuo metu iš Europos Sąjungos lėšų užtikrintas renovacijos finansavimas iki 2023 m., tam iš fondų skirti 48 mln. eurų.
Kaip pasakojo M. Narmontas, naujoji įstatymo redakcija taip pat leido pasiekti ir viso renovacijos proceso stabilumo: „Pavyzdžiui, naujajame įstatyme yra nustatyti paramos dydžiai, tad nebelieka laisvės keisti paramos intensyvumo ir paramos sąlygų.“
Nebelieka daug diskusijų sukėlusių kvotų
Naujausio, spalio 4 d. paskelbto kvietimo prisijungti prie Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos apimtis siekia 150 mln. eurų investicijoms ir 50 mln. eurų valstybės paramos. Kaip pažymėjo Aplinkos ministerijos atstovas, šiemet nebeliko paraiškų kvotos savivaldybėms.
„Kvotomis buvo nepatenkintos visos savivaldybės – kai kurioms atrodė, kad joms skirta per mažas paraiškų skaičius, kitoms – kad per didelis. Tad naujajame kvietime paraiškų skaičius, kurį galima teikti – neribojamas“, – pažymėjo M. Narmontas.
2018 m. ketinama atnaujinti maždaug 500 daugiabučių. Kitąmet pavasarį bus pratęsti rangos darbai ir tuose daugiabučiuose, kurie prie renovacijos proceso prisijungė šiemet, tačiau nespėjo atlikti rangos darbų.
