15min jau rašė, kad netoli garsiojo Vijūnėlės dvaro Turistų gatvėje mero R.Malinausko kiemas daugybę metų buvo padidintas valstybinės žemės sąskaita. Valstybinėje žemėje yra iškastas ir tvenkinys. Vis dėlto kitiems miesto lankytojams į valstybinę žemę patekti trukdė tvora.
Prokuratūra įpareigojo NŽT išsiaiškinti situaciją ir taikyti priemones, kad pažeidimai būtų pašalinti. NŽT sausio mėnesį atliko patikrinimą ir nustatė, jog tvora riboja žmonių patekimą į valstybinę žemę. Jie įpareigojo Druskininkų savivaldybę pašalinti pažeidimus. Balandžio pabaigoje buvo atliktas pakartotinis patikrinimas, siekiant išsiaiškinti, ar savivaldybė įvykdė reikalavimus.
Nustatyta, kad savivaldybė pasitelkė gudrybę: tvoros iš valstybinės žemės nepašalino, tik įrengė joje vartelius. NŽT kelis mėnesius negalėjo nuspręsti, ar toks poelgis gali būti laikomas tinkamu valstybinės žemės atlaisvinimu.
Neseniai NŽT priėmė sprendimą periodiškai tikrinti teritoriją greta mero kiemo ir stebėti, ar varteliai valstybinėje žemėje nėra rakinami. Kadangi tvora iš valstybinės žemės nebus pašalinta, buvo vėl kreiptasi į prokurorus dėl viešojo intereso gynimo. Vis dėlto šį kartą prokuroras konstatavo, kad neturi įgaliojimų vertinti NŽT sprendimo, todėl jis liks galioti.
Vėl buvo prašoma prokurorų pagalbos
Po NŽT sprendimo tikrinti vartelius Druskininkų savivaldybės tarybos opozicijos narys Vilius Semeška kreipėsi į prokuratūrą su prašymu ginti viešąjį interesą ir įpareigojo NŽT demontuoti tvorą.
„Žiniasklaidoje pasirodė publikacija, kad NŽT Druskininkų skyrius neįvykdė Jūsų reikalavimo, o tik pasitenkino savivaldybės informacija, kad įrengti varteliai, kuriuos NŽT neva retkarčiais tikrins, ar jie nėra rakinami ir visuomenė gali patekti į parko teritorijoje esančią valstybinę žemę.
Prašome Jūsų pareikalauti, kad reikalavimas būtų įvykdytas ir visomis teisinėmis priemonėmis ginti viešąjį interesą, tai yra demontuoti bešeimininke pripažintą ir savivaldybei atitekusią tvorą, kuri tveria priėjimą dalyje parko teritorijos. Taip pat ištirti ir įvertinti NŽT Druskininkų skyriaus darbuotojų ir Druskininkų sav. administracijos direktorės galimai nusikalstamus veiksmus, atsisakius vykdyti Jūsų reikalavimą“, – rašoma V.Semeškos kreipimesi į prokuratūrą.
Prokuroras teigia, kad neturi teisės vertinti NŽT sprendimo
Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyrius prokuroras Marijus Šalčius savo atsakyme teigė, kad prokuroras negali vertinti NŽT sprendimo. Prokuratūros atsakymas buvo parengtas per vieną dieną.
„Prokurorui yra suteikti įgaliojimai tik pareikalauti iš valstybės ar savivaldybių institucijos, kad ji spręstų dėl priemonių teisės pažeidimui pašalinti taikymo, tačiau teisės aktai prokurorui nesuteikia diskrecijos institucijai nurodyti, kokias konkrečias priemones ji turėtų taikyti, kad būtų pašalintas teisės pažeidimas.
Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo sutikti su Jūsų pareiškimo teiginiu, kad Nacionalinė žemės tarnyba neįvykdė Kauno apygardos prokuratūros nutarimo, kadangi institucija, atsakinga už disponavimo valstybine žeme teisėtumo užtikrinimą informavo Kauno apygardos prokuratūrą, kad visuomenės patekimas į valstybinės žemės sklypo dalį bus užtikrinamas per įrengtus vartelius. Papildomai pažymėtina, kad prokurorui taip pat nėra suteikta teisė vertinti ar institucijos, vykdančios prokuroro reikalavimą, pasirinktas būdas teisės pažeidimui pašalinti yra pats racionaliausias, efektyviausias bei ekonomiškiausias“, – rašoma prokuroro M.Šalčiaus atsakyme.
Pirmadienį šis prokuroro sprendimas buvo apskųstas.
Anksčiau pateikė istoriją apie „hidrotechninį įrenginį“ ir nuo nelaimių saugančią tvorą
Patikrinimą teritorijoje NŽT buvo atlikusi ir anksčiau, dar 2016 metų rudenį, tačiau tuomet tarnybą įtikino Druskininkų savivaldybės paaiškinimas, kad tvenkinys valstybinėje žemėje yra „hidrotechninis įrenginys“, o tvora valstybinėje žemėje saugo žmones nuo įkritimo į „įrenginį“.
„Minėta tvora atskiria Vijūnėlės parką nuo atviro hidrotechninio įrenginio, skirto paviršinio vandens surinkimui. Patikrinimo metu Druskininkų savivaldybės atstovai nurodė, kad Vijūnėlės parke lankosi įvairaus amžiaus žmonės.
Savivaldybės atstovai taip pat nurodė, kad jie šiam atviram hidrotechniniam įrenginiui neturi galimybės paskirti gelbėtoją, todėl tvora yra reikalinga užtikrinti visuomenės saugumą“, – rašoma NŽT žemės naudojimo patikrinimo akte, surašytame 2016 metų rudenį. Jame rašoma, kad tvora nepažeidžia viešojo intereso.
STT konstatavo, kad R.Malinauskas naudojosi neteisėto statinio privalumais
Tačiau teisėsauga buvo kitokios nuomonės ir paneigė Druskininkų savivaldybės žodžius. 2013 metais situaciją dėl galimos žemgrobystės teritorijoje nagrinėjo Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT). Tarnyba atsisakė pati pradėti ikiteisminį tyrimą, nes nerado nusikaltimo sudėties, tačiau teigė, kad pažeidimus savo kompetencijos srityje turi pašalinti NŽT.
„Darytina išvada, kad R.Malinauskas, kaip savivaldybės vadovas, ne tik nesiėmė aktyvių veiksmų, siekdamas išvengti interesų konflikto, bet ir pats neatlygintinai naudojosi neteisėto statinio – tvoros sudarytais privalumais“, – anksčiau konstatavo STT.
STT pasitelkti ekspertai taip pat paneigė savivaldybės žodžius apie tai, kad tvenkinys greta R.Malinausko namo yra „hidrotechninis įrenginys“.
Tas pats prokuroras anksčiau konstatavo, kad viešasis interesas pažeistas
Druskininkų savivaldybės paaiškinimas apie „hidrotechninį įrenginį“ ir nuo nelaimių saugančią tvorą neįtikino ir prokuratūros. Prokuroras M.Šalčius konstatavo, kad viešas interesas yra pažeistas.
„Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad tvora nuosavybės teise priklauso savivaldybei, ji ne tik stovi valstybinės žemės sklype, bet ir užkerta kelią patekti į dalį valstybinės žemės sklypo. O naudotis šia izoliuota sklypo dalimi turi teisę tik žemės sklypų savininkas R.Malinauskas (patekimas į valstybinės žemės sklypo dalį yra galimas tik per R.Malinauskui priklausantį žemės sklypą).
Savivaldybei nuosavybės teise priklausantis objektas (tvora) ne tik stovi valstybinėje žemėje, bet ir apriboja laisvą ir netrukdoma disponavimą valstybinės žemės sklypo dalimi, tokiu būdu yra pažeidžiami Lietuvos Respublikos, kaip minėtos žemės sklypo dalies savininkės, teisėti interesai, o kartu ir viešasis interesas“, – rašoma prokuroro nutarime.
Prokuroras taip pat paneigė savivaldybės žodžius apie „hidrotechninį įrenginį“ greta mero namų. „Apibendrinant patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, konstatuojama, kad žemės sklypo tvora aptvertoje dalyje esantis vandens telkinys, skirtingai nei teigia savivaldybė, neatitinka hidrotechninio įrenginio sąvokos“, – konstatuojama prokuroro M.Šalčiaus nutarime.
Prokuroras įpareigojo NŽT imtis veiksmų, kad teisės aktų pažeidimai būtų pašalinti. Būtent dėl to NŽT atliko dar vieną patikrinimą ir dabar periodiškai tikrins vartelius greta R.Malinausko kiemo. Vis dėlto, tas pats prokuroras dabar teigė neturintis teisės įvertinti, ar NŽT sprendimas buvo pasirinktas tinkamai.
Tvora buvo pripažinta bešeimininke ir priklauso Druskininkų savivaldybei
Nors R.Malinausko kiemas yra padidintas valstybinės žemės sąskaita, oficialiai tvora priklauso Druskininkų savivaldybei. R.Malinauskas anksčiau teigė, kad nežino, kas pastatė minėtą tvorą, taigi statinys teismo sprendimu buvo pripažintas bešeimininkiu ir perėjo Druskininkų savivaldybės nuosavybei.
Druskininkų savivaldybė anksčiau teigė, kad jai yra nežinomos „hidrotechninio įrenginio“ atsiradimo aplinkybės. Tačiau žiūrint į archyvines žemėlapio nuotraukas panašu, kad tvenkinys atsirado būtent tada, kai greta buvo statomas R.Malinausko namas, 2006–2009 metais.
Registrų centro duomenimis, dabar R.Malinauskui priklauso trys sklypai teritorijoje. Viešai prieinamais Registrų centro duomenimis, dviejų apytiksliai 9 arų sklypų vidutinė rinkos vertė yra po 41 tūkst. eurų, kito, didesnio, sklypo vertė – beveik 59 tūkst. eurų. Kadangi aptvertas valstybei ir savivaldybei priklausančios žemės plotas taip pat yra apytiksliai 9 arai, jo vertė galėtų būti panaši, kaip ir šalia esančių mažesniųjų R.Malinausko sklypų.
Ne vienintelis probleminis sklypas
Tai ne vienintelis atvejis, kai R.Malinauskas sulaukia problemų dėl tvorų prie savo namų. Prie savo sodybos Druskininkų savivaldybėje, Latežeryje, jis jau nugriovė dalį tvoros, pažeidžiančios upelio penkių metrų pakrantės apsaugos juostos plotį. Tai merą įpareigojo padaryti Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas neskundžiamu sprendimu.
Tačiau ir čia buvo panaudota gudrybė: pastebėta, kad dalis Ratnyčios upelio buvo užversta akmenimis, spėjama, kad taip buvo siekta prailginti penkių metrų pakrantės apsaugos juostą, kad tvora jau į ją nebepatektų. Pats R.Malinauskas teigė, kad taip kovoja su erozija. Tačiau aplinkosaugininkai nustatė, kad Druskininkų meras pakeitė upės kranto liniją ir pažeidė vagą. O tai daryti draudžia specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos. Aplinkosaugininkai teigė, kad bus surašytas nurodymas pažeidimus pašalinti.
Be tai taip pat yra dar ne viskas, 15min birželį skelbė, kad Kauno apygardos teismas šiuo metu nagrinėja dar vieną bylą dėl sodybos Letežeryje, kurioje prokurorai prašo panaikinti statybų leidimą, išduotą Druskininkų savivaldybės, bei nugriauti namo dalį ir daugiau statinių pakrantės apsaugos juostoje.
