Pačiame centre ir nemokamai
Darbo partijai pastarieji metai politikoje itin nesėkmingi. Savivaldos rinkimuose 2015 m. Vilniuje ji liko be nieko, nors praeitos kadencijos taryboje „darbiečiai“ priklausė valdančiajai daugumai, o jų atstovas Jonas Pinskus ėjo vicemero pareigas. Fiasko Darbo partija patyrė ir Seimo rinkimuose, kai nesugebėjo peržengti 5 proc. ribos ir parlamentarais tapo vos du „darbiečiai“, laimėję rinkimus vienmandatėse apygardose.
Tačiau būtent ši partija turi didžiausias patalpas sostinės centre, už kurias beveik nieko nemoka. Visai šalia Seimo, nuo Gedimino prospekto atsišakojusioje Ankštojoje gatvėje, įsikūrusi partijos centrinė būstinė. Ji užima visą pirmą aukštą – 250,85 kv.m ir už patalpas nemoka nieko, o panaudos sutartis dar galioja iki 2018 m. rugsėjo 25 d.
Jeigu Darbo partijai tektų šias patalpas nuomotis rinkos kaina, vieno kvadratinio metro nuoma jiems siektų net 14,48 euro, tad per mėnesį prabanga turėti patalpas sostinės centre kainuotų 3 632 eurus, o per metus – 43 587 euro. Vilniaus savivaldybė skaičiuoja: kaip tik tiek vien už šias patalpas miestas suteikia paramos Darbo partijai kasmet.
Ir tai ne vienintelės šiai partijai Vilniaus centre priklausančios patalpos. Ji taip pat užima antrą aukštą Gedimino pr. 10, net 469,81 kv.m. Tiesa, čia mokamas šioks toks nuomos mokestis, o ir nuomos sutartis baigiasi vasario 1 dieną. Tik, akivaizdu, 0,29 euro už kv. m nėra ta suma, už kurią galėtum įsikurti sostinės centrinėje dalyje. Patalpų šioje Vilniaus vietoje vieno kvadratinio metro kaina dabar siekia net 18 eurų.
Darbo partija per metus už šias patalpas, savivaldybės duomenimis, sumoka 8 320 eurų. Jeigu nuomotųsi rinkos kaina, didesnė suma susidarytų jau už mėnesį – 8 456 euro, per metus tai būtų jau per 101 tūkst. eurų, todėl Vilniaus savivaldybė skaičiuoja per metus šią partiją paremianti net 99 tūkst. eurų.
TS-LKD įsikūrė iki 2093 metų
Dvi būstines savivaldybės patalpose turi ir Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD). Kaštonų g. 4 (122,7 kv.m) partija gauna pagal panaudą, nors rinkoje vienas kvadratinis metras šioje miesto dalyje išsinuomoti kainuotų 18 eurų. Tokiu atveju miesto biudžetą TS-LKD per metus papildytų beveik 8,7 tūkst. eurų.
Pagrindinė partijos būstinė yra L.Stuokos-Gucevičiaus g. Nuomos sutartis sudaryta net iki 2093 metų, o moka konservatoriai už šias patalpas brangiausiai iš visų partijų – po 0,7 euro už kv.m. Žinoma, iki rinkos kainos dar labai toli, nes pastaroji šiuo metu yra 18 eurų už kv.m. Tad Vilniaus savivaldybė suskaičiavo: dabar už 271,93 kv.m patalpas TS-LKD per metus sumoka 4 704 eurus, o nuomodami rinkos kaina mokėtų 58 736 euro.
Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus vadovaujamas Liberalų sąjūdis irgi už turimas patalpas Vašingtono aikštėje nemoka nieko, nors nuomos suma pagal rinkos kainą per metus susidarytų įspūdinga – 58,7 tūkst. eurų, nes patalpos didelės, daugiau nei 210 kv.m, o vieno kvadratinio metro nuomos kaina čia siekia 18 eurų.
T.Vrublevskio g. 6 šalia Katedros aikštės 143,41 kv. m nemokamas patalpas yra gavusi „Tvarkos ir teisingumo“ partija. Rinkos kaina šioje vietoje – 12,28 euro už kv.m, tad per metus „tvarkiečiai“ turėtų sumokėti per 21 tūkst. eurų, o nemoka nieko.
Patraukliomis patalpomis naudojasi ir Lietuvos laisvės sąjunga, kuriai vadovauja Artūras Zuokas: lengvatinėmis sąlygomis nuomojasi 153,67 kv.m patalpas Vilniaus g. 20 po 0,29 euro už kv.m. Rinkos kaina – 16,93 euro už kv.m, tad per metus partijai reikėtų susimokėti per 31 tūkst. eurų, o moka vos 2 557 eurų.
Didžiausią frakciją Seime po pernai rudenį įvykusių rinkimų turinti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga iš Vilniaus savivaldybės yra gavusi vos 48,5 kv.m patalpas Pamėnkalnio g. 26 už minimalų 0,29 euro mokestį už kv.m. Rinkos kaina čia siekia 15 eurų už kv.m, tad tektų per metus už šias patalpas partijai susimokėti 8 739 eurų, kai dabar sumokama vos 714 eurų. Tiesa, partijos pirmininkas Ramūnas Karbauskis tvirtina, kad jiems reikalingos didesnės ir geresnės patalpos. Šiomis partija iš esmės nesinaudoja.
Visi mokės rinkos kainą?
Vis dėlto gali nutikti taip, kad svajodama apie geresnes patalpas LVŽS liks iš viso be nieko. Bent jau – be galimybės išsinuomoti labai pigiai arba gauti vietą būstinei nemokamai. Vilniaus meras R.Šimašius ir sostinės liberalai siūlo atsisakyti bet kokių patalpų nuomos lengvatų, dabar sostinėje taikomų ir politinėms partijoms.
„Mūsų tikslas yra atskirti pelus nuo grūdų, kad tos organizacijos, kurios turi pagrindą, tarnauja viešajam interesui ir savivaldos funkcijas tam tikras ar jų aspektus atlieka, kad jos galėtų lengvatinėmis sąlygomis turėti patalpas, ir atskirti nuo institucijų, kurios neatlieka tų funkcijų ir neturėtų tų patalpų gauti“, – BNS sakė meras R.Šimašius, pabrėždamos, kad dabar partijos arba gauna patalpas pagal panaudą, arba moka simbolinį mokestį, o turėtų mokėti rinkos kainą.
Jei savivaldybė visas patalpas nuomotų rinkos kainomis, tai papildomai gautų apie 7 mln. eurų per metus, – sakė V.Urbonienė.
Šie pokyčiai palies ne tik partijas, bet ir kitas organizacijas, kurioms Vilniaus savivaldybės patalpos buvo suteikiamos nemokamai arba už minimalų mokestį.
Vilniaus savivaldybės administracijos direktorės pavaduotoja Vylūnė Urbonienė teigia, kad iš viso yra išnuomota apie 300 savivaldybei priklausančių objektų, dar tiek pat suteikta pagal panaudą.
„Šiuo metu per metus savivaldybė už nuomą gauna apie 2,364 mln. eurų pajamų, balansinė viso savivaldybės nekilnojamojo turto vertė siekia beveik 1 mlrd. eurų. Jei savivaldybė visas patalpas nuomotų rinkos kainomis, tai papildomai gautų apie 7 mln. eurų per metus“, – sakė V.Urbonienė.
V.Martikonis: „Niekam panaudos neturi būti“
Vilniaus tarybos Ekonomikos ir finansų komiteto pirmininkas, liberalas Vidmantas Martikonis įsitikinęs – visi, norintys naudotis savivaldybės patalpomis, privalo mokėti rinkos kainą. Panauda, pasak jo, tegali likti savivaldybės funkcijas vykdančioms įstaigoms – mokykloms, darželiams, valstybinėms gydymo įstaigoms ir pan.
Darant kompromisus, patalpas nuomoti būtų siūloma mažiausią rinkos kainą padalinus per pusę, – aiškino V.Martikonis.
„Darant kompromisus, kad iš karto nustatomos rinkos kainos nebūtų per stiprus smūgis, yra numatytos tam tikros išlygos – kultūrinėms, viešosioms įstaigoms, kai kurioms privačioms organizacijoms, patalpas nuomoti būtų siūloma mažiausią rinkos kainą padalinus per pusę. Bet ne ilgiau nei trejiems metams, visiems praneštume, kad po to bus normali rinkos kaina, bet visi gali dalyvauti projektuose ir gauti finansavimą savo veiklai“, – aiškino V.Martikonis.
Tačiau šios išlygos nebūtų taikomos politinėms partijoms, pastarosios, anot V.Martikonio, turėtų mokėti bent vidutinę rinkos kainą. Pereinamasis laikotarpis joms, tiesa, irgi numatytas – leisti partijoms mokėti mažiausią rinkos kainą, sutartis būtų sudaroma trejiems metams, o kaina galiotų patalpoms iki 200 kv.m.
Peržiūrėti norima ir tebegaliojančias sutartis, tačiau V.Martikonis pripažįsta, kad tai padaryti bus sunku. Nebent sutartyje numatyta, kad ji galioja iki patalpų įtraukimo į privatizuojamų objektų sąrašą. Kaip teigia savivaldybės tarybos Ekonomikos ir finansų komiteto pirmininkas, nepavykus susitarti su nuomininkais dėl kitos nuomos kainos, galima būtų patalpas tiesiog privatizuoti ir taip papildyti biudžetą.
