Ekspertai pranešime žiniasklaidai išskiria keletą pagrindinių dalykų, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį.
Naujus butus įperkančių gyventojų vis daugiau
„Swedbank“ duomenimis, praėjusiais metais apie 55 proc. visų su būsto paskola įsigytų būstų sudarė palyginti nauji, po 2000-ųjų pastatyti butai. Tuo metu visiškai nauji, iki dvejų metų senumo būstai sudarė 37 proc. visų su paskola įsigytų būstų. Jų dalis per pastaruosius penkerius metus išaugo daugiau kaip 2 kartus, nes vis daugiau žmonių renkasi persikelti į naujos statybos būstą. Be to, įsigydami nuosavą būstą šalies gyventojai vis dažniau linkę kreiptis į banką dėl paskolos – šiuo metu tokia galimybe naudojasi 2 iš 5 naujo būsto pirkėjų, ir jų dalis po truputį didėja.
Pasak „Swedbank“ gyventojų finansavimo eksperto Tomo Puliko, kelerius metus iš eilės sparčiai didėjusios vidutinės pajamos šalyje suteikia galimybę vis daugiau šalies gyventojų galvoti apie būsto įsigijimą. „Galimybės įpirkti būstą šalyje šiuo metu palankios. Pavyzdžiui, remiantis šių metų pirmojo pusmečio duomenimis, Kaune ir Klaipėdoje vidutines pajamas gaunanti šeima gali sau leisti įsigyti didesnį negu 100 kv. m. ploto būstą miegamajame rajone, Vilniuje – didesnį kaip 70 kv. m. būstą. Be to, didieji miestai šiuo metu išsiskiria pakankamai didele naujų būstų pasiūla“, – komentuoja T.Pulikas.
Kaip teigia „Ober-Haus“ Būsto departamento vadovas Audrius Šapoka, sprendimą dėl naujo būsto įsigijimo iš esmės lemia du dalykai – finansiniai ištekliai ir senų būstų alternatyvos. „Sprendimas įsigyti naują būstą racionalus yra tada, kai finansinės galimybės gana lengvai leidžia tą padaryti. Jei vertintume panašaus dydžio ir panašioje vietoje esančius senos statybos būstus, tuomet pasiūloje visuomet atsiras tokių butų, kurių remonto išlaidas sunku prognozuoti arba tikėtina, kad jos bus itin didelės“, – sako A.Šapoka.
Papildomi argumentai naujo buto naudai – tai patogesnis jo išplanavimas ir mažesnės išlaikymo sąnaudos. Dažniausiai šiuolaikiniai butai, palyginti su prieš kelis dešimtmečius statytais butais, yra racionaliau išplanuoti. Net tuo atveju, kai naujo buto išplanavimas neatitinka pirkėjo poreikių, įsirengimo stadijoje jį yra lengviau pakeisti. Be to, visi šiuo metu statomi ar per pastaruosius metus užbaigti būstai turi atitikti griežtus A klasės energetinio efektyvumo reikalavimus ir yra itin sandarūs, todėl jų šildymas kainuoja pigiau.
Nedideli senos statybos butai – alternatyva naujam
Senos statybos butas gali būti ne tik pigesnė alternatyva naujam. Pasak „Ober-Haus“ atstovo, nedidelio ploto 1–2 kambarių senos statybos būstas trumpalaikėje perspektyvoje gali būti geresnis pasirinkimas. „Būtent toks butų segmentas per paskutiniuosius kelerius metus vis labiau populiarėjo. Tokių butų išlaikymas kainuoja palyginti nedaug, o jų įsigijimo kaina – prieinama didesniam skaičiui gyventojų“, – teigia A.Šapoka.
Be to, „Ober-Haus“ duomenimis, per pastarąjį dešimtmetį vidutinis buto plotas Vilniuje sumažėjo apie 10 kv. metrų. Tai rodo, kad butų pirkėjai vis labiau nori tokių būstų, kurių plotas būtų išnaudotas kuo geriau. Kai kurie senos statybos butai šiuo atžvilgiu taip pat gali būti patrauklus pasirinkimas.
Senos statybos butas gali turėti ir dar vieną pranašumą – tai jo vieta mieste. Jeigu senos statybos butas yra kur kas patrauklesnėje vietoje negu naujos, kartais vien tai nusveria pirmojo trūkumus ir antrojo pranašumus. „Patogios ir gerai išplėtotos lokacijos privalumai yra svarbesni ir, kaip rodo patirtis, gyventojų labiau vertinami negu techniniai pastato parametrai ar jo statybos metai“, – sako A.Šapoka.
Svarbiausi dalykai, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį nusprendus įsigyti senos statybos butą – pastato ir jo inžinerinių sistemų būklė. Senos statybos pastatai dažnai išsiskiria prastesne šilumos ir garso izoliacija. Šie trūkumai ypač išryškėja viršutiniuose ir apatiniuose aukštuose esančiuose būstuose, kuriuose šaltuoju metų laiku temperatūra gali būti pastebimai žemesnė. Reikėtų dėmesį atkreipti ir į šildymo mazgą, ar jis yra atnaujintas, nes nuo to gali priklausyti šilumos palaikymas pastate, buto apšildymo sąnaudos.
Pasak T.Puliko, perkant tiek naujos, tiek senos statybos būstą paskolos išdavimo procesas išlieka toks pat. Būsto pirkėjui reikia atlikti turto vertinimą, gauti banko pasiūlymą dėl paskolos suteikimo, sumokėjus pradinį įnašą pasirašyti būsto paskolos ir būsto pirkimo-pardavimo sutartis ir įkeitus būstą gauti reikiamo dydžio paskolą likusiai kainai sumokėti.
Pagrindinės paskolos išdavimo sąlygos taip pat nesikeičia – visais atvejais kliento pajamos turi būti pakankamos, visų kliento turimų įsipareigojimų suma negali viršyti 40 proc. jo mėnesinių pajamų, maksimalus paskolos laikotarpis negali viršyti 30 metų ir klientas privalo būti sukaupęs ne mažesnį nei 15 proc. pradinį įnašą. Vis dėl to verta atkreipti dėmesį, kad tam tikrais atvejais bankui įvertinus perkamo būsto likvidumą, gali būti prašoma ir didesnio pradinio įnašo.
Renkantis individualų namą – kriterijai panašūs
„Swedbank“ duomenys rodo, kad vis daugiau šalies gyventojų persikelia į individualius namus – per 2017 m. sparčiausiai didėjo paskolų nuosavų namų įsigijimui poreikis. Be to, banko užsakymu atlikta paklausa parodė, kad šiuo metu 40 proc. savo būstą norinčių pakeisti šalies gyventojų norėtų įsikelti gyventi į individualų namą. Prieš dvejus metus ši dalis sudarė 29 proc. šalies gyventojų. Tad tikėtina, kad per artimiausius keletą metų vis daugiau gyventojų „migruos“ iš butų į individualius namus.
„Mūsų duomenimis, beveik trečdalis visų per pirmą pusmetį banko suteiktų paskolų buvo skirtos individualiam namui statytis ar įsigyti. Tiesa, pasirinkimą įsigyti nuosavą namą gali lemti ir atitinkamas miestas. Pavyzdžiui, Kaune ir Klaipėdoje daugiau kaip 30 proc. visų būsto paskolų išduodama įsigyti individualiems namams, tuo metu Vilniuje šis rodiklis siekia 15 procentų“, – teigia T.Pulikas.
Kaip pastebi „Ober-Haus“ atstovas, renkantis individualų namą pirmiausia galioja tie patys kriterijai kaip ir buto pasirinkimo atveju. Naujos statybos individualūs namai dažniau išsiskiria geresniu išplanavimu, aukštesnio lygio techniniais sprendimais ir didesniu energiniu efektyvumu. Tuo metu senesnės statybos individualus namas gali būti patrauklus pasirinkimas, jei jis yra patogioje miesto lokacijoje, arba yra santykinai nedidelio ploto, todėl jo išlaikymo sąnaudos bus mažesnės.
Tiesa, yra keli aspektai, kurie nepriklauso nuo namo statybos metų. A.Šapoka išskiria bent keturis juos: sklypo plotą ir formą, privažiavimą prie namo, kaimynystę plačiąja prasme ir komunikacijas. „Patraukliausi rinkoje yra stačiakampio formos, lygaus reljefo sklypai iki 10 arų, turintys patogų ir tvarkingą privažiavimą. Išplėtotas namų kvartalas, modernūs kaimyniniai namai taip pat gali būti svarbūs veiksniai. Galiausiai komunikacijos − ar iki sklypo ateina elektros ir dujų įvadai, ar egzistuoja galimybė prisijungti prie miesto vandentiekio sistemų“, – vardija A.Šapoka.
