Vyriausybė trečiadienio pasitarime svarstė Seimo narių pasiūlymą drausti rūkyti balkonuose ir terasose, kad būtų išplėstas viešųjų vietų, kuriose draudžiama rūkyti, sąrašas – dėl to kilo audringi ginčai.
Taip pat vertinta, ar dauguma tabakui galiojančių draudimų turėtų būtų taikomi ir naujoviškiems bedūmiams gaminiams: pvz., kaitinamų gaminių nebūtų galima rūkyti įstaigose, gyvenamosiose ir bendro naudojimo patalpose, restoranuose, kavinėse ir pan. – dėl to nesutarimų nekilo.
Vyriausybė nutarė galutinai apsispręsti dėl naujų draudimų rūkaliams dar kartą svarstyti po savaitės, kadangi posėdyje apsikeista priešingomis nuomonėmis.
Rūkaliai balkonuose kelia aistras
Naujus draudimus inicijavo Seimo nariai Antanas Vinkus ir Tomas Tomilinas, o pataisą pateikė iš viso 15 Seimo narių, tarp jų Aurelijus Veryga, Agnė Širinskienė ir kiti.
Daugiausia aistrų Vyriausybėje svarstant, ar pritarti siūlymams, kilo būtent dėl balkonų ir terasų.
„Bus sudėtinga kontrolė, padidins tam tikrų įstaigų, kaip ir savivaldybės ar policijos finansų poreikį, žmogiškuosius poreikius, taip pat įrodinėjimo procesas pakankamai sudėtingas, užtruktų administracinės procedūros“, – dėl balkonų ir terasų aiškino Vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas.
Anot jo, uždraudus dūmus balkonuose, jie gali pradėti rūkti per ventiliacijos angas ar langus.
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ragino pataisą palaikyti pilna apimtimi.
„Mano manymu, galbūt per daug yra akcentuojamas tas kontrolės elementas ir administracijos išteklius, aišku, argumentas yra suprantamas. Tačiau tikslas yra ne persekioti tuos žmones, o aktyviai stebėti. Daug yra dalykų, kur aktyviai nematuojama, pvz., triukšmo kontrolė“, – kalbėjo A.Veryga.
Anot jo, jei gyventojai žinos, kad taip negalima, jie ir nebus linkę taip elgtis.
„Yra siekiama sudaryti galimybę ginti gyventojams teisę į sveiką aplinką“, – teigė A.Veryga ir kvietė palaikyti pilną pataisą.
S.Skvernelis tuo suabejojo: „Jūs propaguojate mirusią teisės normą“. Premjeras svarstė, kas atsitiks, jei visi pradės rūkyti kambariuose, virtuvėse. Jis pyko, kad į kontrolę įtraukiama policija, siūlant uždrausti, ir nesiūlant jokių alternatyvų.
„Noriu tik priminti, policija, gal kas nors pamiršo – kiekvienas pareigūnas, pamatęs daromą teisės pažeidimą, jis turi pareigą reaguoti, nelaukęs skundo pareiškimo“, – sakė S.Skvernelis.
Pataisos autorius T.Tomilinas tikino, kad tai ne draudimas, o konfliktų sureguliavimo įrankis.
„Yra konfliktų dėl rūkymo balkonuose sureguliavimo algoritmas ir jis visiškai totaliai skiriasi nuo to naujo draudimo, kokį mums bando piešti įvairūs kritikai“, – kabėjo vienas iš autorių T.Tomilinas.
Jis sutiko, kad policijai sukontroliuoti rūkymą balkonuose būtų sudėtinga, todėl teikė schemas, kaip galėtų veikti savikontrolė.
Policijos departamento atstovai patikino, kad pareigūnai privalo reaguoti ir fiksuoti pažeidimus, ir tokiam draudimui nepritarė. Anot jų, T.Tomilino schemos neaktualios, nereglamentuotos ir neveiktų – gyventojai iškart siektų patraukti kaimynus atsakomybėn.
„Suprantu norą apsaugoti mūsų gyvenimo kokybę, rūkymas yra tikrai kenkiantis dalykas, bet šioje vietoje norima padaryti paprasčiausiai“, – stebėjosi S.Skvernelis ir patikino nenorįs, kad būtų diskredituotos valstybės institucijos, kurios ribotais ištekliais negalės to sukontroliuoti. Anot jo, policija neturi spręsti kiekvieno gyventojų tarpusavio santykių klausimo.
Savivaldybių atstovai pritarė premjero siūlymui pačioms namų bendrijoms kurti taisykles ir riboti rūkymą balkonuose, o ne draudimus įtvirtinti įstatymuose ir siūlė atlikti bandomąjį projektą Vilniuje.
Seimo narių parengta pataisa siūloma uždrausti rūkyti daugiabučių namų balkonuose ir terasose, jeigu bent vienas namo gyventojas prieštarauja.
Palaiko platesnį draudžiamų rūkyti vietų sąrašą
Vyriausybė išvados projektas jau yra parengtas. Jame siūloma pritarti Seimo narių siūlymui uždrausti rūkyti dengtose viešojo transporto stotelių vietose (paviljonuose), vaikų žaidimo aikštelėse bei vietose, kuriose teikiamos viešojo maitinimo paslaugos, aptarnaujant pirkėjus lauko sąlygomis (prie lauke esančių stalų, pavėsinėse, kituose lauko įrenginiuose), išskyrus rūkymui skirtose vietose.
Projekte siūloma nepritarti drausti rūkyti ir laisvalaikio praleidimo vietose lauke, kuriose vyksta sporto varžybos ar kiti renginiai.
Sudėtinga kontroliuoti
Vyriausybės pažymoje nurodomos keturios priežastys, kodėl projektui rūkyti balkonuose ir terasose nepritariama.
„Draudimo rūkyti įstatymo projektu siūlomose vietose kontrolė pareikalautų neproporcingai siekiamam tikslui didelių finansinių ir žmogiškųjų išteklių, įrodinėjimo procesas būtų sudėtingas, užtruktų ilgą laiką ir nebūtų pasiekti Įstatymo projektu siekiami rezultatai“, – teigiama pažymoje.
Įspėjama, kad „nerūkantieji patirtų didesnę žalą sveikatai, nes būtų rūkoma prie jų uždarose patalpose, taip pat, rūkant uždarose patalpose padaugėtų gaisrų daugiabučiuose namuose“.
„Įstatymo projektu siūloma drausti vartoti tabaką, tabako gaminius daugiabučių namų balkonuose, ir terasose, jeigu bent vienas namo gyventojas prieštarauja rūkymui, kitose viešojo laisvalaikio vietose, tačiau nedraudžiama rūkyti iš vietų, iš kurių dūmai galėtų sklisti į kitų gyventojų butus (pvz., atidarytų langų, laiptinių įėjimų, praėjimų tarp namų, rekuperacinių sistemų, vėdinimo angų, vieno iš sublokuotų kotedžų balkonų ar terasų, kt.), todėl įstatyminiam reguliavimui trūksta sistemiškumo“, – vertina Vyriausybė.
Anot Vyriausybės, norint sumažinti rūkančiųjų skaičių ir rūkymo sukeliamą žalą, visų pirma tikslinga įtvirtinti ne draudžiamąsias, o informavimo, švietimo, skatinimo gyventi sveikai ir kitas priemones, norint spręsti tabako gaminių ir jų sukeliamos žalos aplinkai ir žmonių sveikatai problemas.
Anksčiau rengtuose Vyriausybės dokumentuose pritarta pačiam siekiui išplėsti viešųjų erdvių sąrašą ir siūlymui teisės aktais nustatyti vienodus draudimus tabako gaminiams ir bedūmiams naujoviškiems tabako gaminiams.
Seimo Teisės departamentas išvadoje pastebėjo, kad įstatymo projekte prie balkonų ir terasų neįtrauktos lodžijos. Taip pat nėra aišku, kokia forma gyventojai turėtų išreikšti savo prieštaravimą dėl rūkymo, o taip pat, kaip apie tai informuoti institucijas ir kitus namo gyventojus – pataisa to neapibrėžia.
Autoriai argumentavo rūkymo žala
Pataisą ruošę Seimo nariai aiškinamajame rašte vertina, kad rūkymas yra dažnas šių dienų žmonių mirties ir fizinės negalios šaltinis. Tabako dūmuose esantis nikotinas yra viena iš stipriausių pasaulyje žinomų narkotinių medžiagų, greičiausiai sukeliančių priklausomybę.
„Lietuvoje kasdien rūko apie 40 procentų suaugusių vyrų ir daugiau kaip dešimtadalis suaugusių moterų. Per pastarąjį dešimtmetį jaunų moterų rūkymas Lietuvoje išaugo penkis kartus, o nepilnamečių merginų rūkymo paplitimas pralenkė suaugusių moterų rūkymo paplitimą“, – įspėja pataisos autoriai.
Anot jų, įrodyta, kad pasyvus rūkymas didina riziką susirgti plaučių vėžiu, širdies ligomis, insultu, astma, didina staigios kūdikių mirties sindromo tikimybę, mažo svorio naujagimių tikimybę.
„Kvėpavimas prirūkytu oru pagreitina nuovargio atsiradimą, pablogina savijautą, mažina darbingumą, suerzina akių, kvėpavimo takų gleivinę, gali sukelti migrenos, bronchito, astmos, krūtinės anginos priepuolį, paūminti alergines ligas. Ilgalaikis pasyvus rūkymas gali būti ir sunkesnių ligų priežastis. Tai ypač pavojinga vaikams“, – vertina Seimo nariai.
Nuogąstaujama, kad „dėl neatsakingo kaimynų elgesio žmonės neturi galimybės apsaugoti savęs ir savo vaikų nuo pasyvaus rūkymo keliamų pavojų sveikatai“.
