Rygoje vykusioje konferencijoje „Baltijos nekilnojamojo turto plėtros forumas“ susirinkę dalyviai bene dvi valandas diskutavo, kaip susigrąžinti pirkėjus ir investuotojus iš Rusijos į Latviją. Anot jų, dabar rusai aktyviai perka turtą Bulgarijoje ir Ispanijoje, tačiau šiame sąraše Lietuva nebuvo minėta nė karto.
Galbūt norėtų, bet neturi informacijos
Šalyse taikomos sankcijos Rusijai, bet ten vis tiek rusai perka nekilnojamąjį turtą. Supraskite, verslas yra verslas ir jei apsimoka, tuomet tai veiks, – sako M.Grinas.
Tarptautinės nekilnojamojo turto federacijos „FIABCI Russia“ prezidentas M.Grinas 15min sakė, kad Rusijos pirkėjai ir investuotojai šiandien perka nekilnojamąjį turtą Ispanijoje, Bulgarijoje bei Italijoje, nes iš šių šalių juos pasiekia daugiau informacijos, ko negalėjo pasakyti apie Lietuvą.
„Ispanija, Prancūzija, Italija teikia informaciją Rusijos pirkėjui daugiau ir sėkmingiau nei Lietuva. Jeigu Lietuvos verslai, užsiimantys nekilnojamuoju turtu, dažniau atvyktų į Rusiją bei pasakotų apie tai, ką daro, tai, žinoma, jūsų turtas būtų sėkmingiau parduodamas rusams. Galintys pirkti nekilnojamąjį turtą pamiršo arba išvis nežino, kokia pas jus temperatūra, kultūra, kokie puikūs keliai, namai. Mes neturime informacijos apie Lietuvą apskritai“, – sakė jis.
M.Grino įsitikinimu, dėl susiklosčiusios situacijos kaltinti galėtume tik save, o ne Rusijos informacinę sistemą. Esą, į tarptautines konferencijas, kurios vyksta Rusijoje, Lietuvos investuotojai nebevyksta ir nebando patys pristatyti savo projektų.
„Dažnai organizuoju Rusijoje nekilnojamojo turto konferencijas, kur pasirodo Ispanijos, Bulgarijos, Italijos atstovai, bet Lietuvos tarp jų nematau. Tuomet darau išvadas, kad pas jus nėra nekilnojamojo turto. Norint parduoti NT, reikia jį reklamuoti. Tai puikiai galite daryti Vilniuje ir Kaune, bet, užlipęs į patį aukščiausią bokštą Maskvoje, to nepamatysiu. O jei ir pamatysiu kažką, informacija bus pateikta lietuvių kalba, ir nesuprasiu, apie ką kalbat“, – kalbėjo jis.
Be to, M.Grinas įsitikinęs – politika čia niekuo dėta ir geopolitiniai klausimai verslui neturi tiek įtakos, kiek įprasta manyti. „Įvairiose šalyse taikomos sankcijos Rusijai, bet ten vis tiek rusai perka nekilnojamąjį turtą. Supraskite, verslas yra verslas ir jei apsimoka, tuomet tai veiks. Tai ne politika, o pinigai. Politikai nekviečia investuoti, tai daro vietiniai verslai. Verslas daromas ne su politikais“, – 15min kalbėjo „FIABCI Russia“ prezidentas.
Investicijos iš Rusijos – minimalios
Tiesioginės investicijos iš Rusijos Lietuvoje į didesnius komercinės paskirties objektus buvo ir išlieka labiau simbolinės. Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ duomenimis, nuo 2013 metų į didesnės apimties komercinį nekilnojamąjį turtą investicijos iš Rusijos sudarė tik šiek tiek daugiau nei 1 proc. nuo visų investicijų.
Bendrovės analitikų teigimu, nors esminių stambių tiesioginių investicijų iš Rusijos pokyčių nematyti, tačiau investicijos iš šios šalies Lietuvos nekilnojamojo turto rinką dažniausiai pasiekia investuojant į mažesnės apimties komercinį bei gyvenamąjį turtą, įsigyjant užsienio ar vietinių fondų platinamus investicinius vienetus, kurie jau investuoja į stambesnio nekilnojamojo turto įsigijimą Lietuvoje.
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) vadovo Mindaugo Statulevičiaus teigimu, Lietuvos kompanijos sėkmingai persiorientavo į Skandinavijos ir Vakarų rinkas dėl geopolitinių klausimų ir susidomėjimas Rytų rinkomis šiuo metu sumažėjęs. Be to, įvairūs draudimai tiek iš mūsų pusės (pavyzdžiui, žemės pardavimo apribojimai), tiek iš Rusijos pusės sumenkino pačių rusų susidomėjimą Latvijos, tuo labiau Lietuvos rinka.
„Latvijos pavyzdys rodo, kad tas domėjimasis rinka buvo susijęs su galimybe gauti Šengeno vizą ir laisvai keliauti po Europą, tačiau, priėmus Rusijoje sprendimus, rusai atsitraukė. O Lietuva niekada nebuvo pirmas jų pasirinkimas. Lietuviai nedirba su Rusijos rinka taip, kaip tai daro latvių investuotojai ir organizacijos, kurie organizuoja turus, parodas, skirtas investuotojams iš tų rinkų, tai turbūt to dabar nėra ir nemanau, kad artimiausiu metu bus“, – 15min teigė M.Statulevičius.
LNTPA vadovo nuomone, Vilniui, norint būti konkurencingam Rytų ir Šiaurės Europos regione, nereikėtų visiškai nurašyti Rusijos ir kitų kaimyninių šalių rinkų, reikėtų kviesti išsilavinusią darbo jėgą bei startuolius, kuriems tampame tramplinu į likusią Europą.
„Kokybiška darbo jėga visada bus reikalinga ir naudinga. Žiūrint per šią perspektyvą, visi taikūs, pozityviai nusiteikę Lietuvos ir Europos Sąjungos atžvilgiu žmonės ir kompanijos visada čia bus laukiami. Manau, reikia pralaukti šį įtemptą laikotarpį ir galimi įvairūs scenarijai, tačiau prognozuoti, kada tai galėtų būti ir ar tai bus, reikėtų dar palaukti“, – komentavo jis.
Palanga buvo pasiųsta į nokdauną
Nekilnojamojo turto analitiko Arnoldo Antanavičiaus nuomone, užsienio investicijos kiekvienai šaliai yra labai svarbios, o geografinis investuotojų pasiskirstymas turėtų rūpėti mažiausiai. Rinkos turėtų būti diversifikuotos, kad, įvykus įvairiems sukrėtimams, būtume mažiau jautrūs galimiems neigiamiems išoriniams veiksniams.
„Pavyzdžiui, iki Rusijos-Ukrainos karinio konflikto Palangoje nemenką dalį būsto buvo įsigiję rusai, bet prasidėjus sankcijoms staiga jų sumažėjo, prasidėjo nekilnojamojo turto išpardavimas ir Palangos rinka kokiems metams buvo pasiųsta į nokdauną. Štai pasekmė, kai rinka labai stipriai priklauso nuo vieno regiono investuotojų“, – komentavo analitikas.
A.Antanavičiaus teigimu, šiuo metu analogiška situacija yra susiklosčiusi su Skandinavijos rinka, mat daug nekilnojamojo turto vystytojų, fondų, pirkėjų atkeliauja iš šio regiono. Toks priklausymas nuo vieno regiono, analitiko nuomone, yra pavojingas.
„Rusų investicijos mums yra reikalingos, nes tai, visų pirma, būtų naudinga ekonomikai, o antra, labiau diversifikuotų užsienio investicijų srautus ir padarytų mūsų ekonomiką atsparesnę galimiems iššūkiams“, – apibendrino „RealData“ vadovas.
