„Šis objektas nėra dar vienas eilinis pastatas. Vyriausybė jaučia pareigą jį išsaugoti, nes Kauno centrinis paštas yra ne tik „legendinė“ vieta daugeliui kauniečių, bet ir vienas svarbiausių tarpukario valstybės reprezentacinių statinių. Tai mūsų moderniosios architektūros ir tautinio stiliaus idėjų simbolis. Esu tikras, jog šis kultūros paveldo objektas turi likti valstybės nuosavybe ir būti sėkmingai pritaikytas jos reikmėms“, - pranešime cituojamas S.Skvernelis.
Kultūros ministerijai pavesta pateikti Vyriausybei pasiūlymus dėl Kauno centrinio pašto pastato įrašymo į valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektų sąrašą, kuris patvirtintas Vyriausybės 2007 m. birželio 19 d. nutarimu.
Kitos ministerijos privalo pateikti siūlymus Turto bankui dėl ministerijų ir valdymo srities institucijų administracinių patalpų poreikio Kauno mieste, kartu įvertinant galimybes optimizuoti šiuo metu naudojamą nekilnojamąjį turtą.
Įvertinęs gautą informaciją, Turto bankas įpareigotas pateikti išvadas dėl galimybių perkelti į Kauno centrinio pašto pastatą atitinkamas valstybės institucijas ir Kauno miesto savivaldybės institucijas, suderinus šį klausimą su Kauno miesto savivaldybės administracija.
Finansų ministerija ir Turto bankas turi pateikti Vyriausybei siūlymus dėl Kauno centrinio pašto pastato perėmimo valdyti centralizuotai, atitinkamai kompensuojant AB Lietuvos paštui negautas nurodyto nekilnojamojo turto pardavimo pajamas.
Klausimas dėl pastato ateities vėl iškeltas po to, kai sausio viduryje dėl vandentiekio avarijos buvo užlieta dalis pastato patalpų. Lietuvos pašto generalinės direktorės Astos Sungailienės teigimu, paštui šiuo metu tereikia 10 procentų pastato.
Dalis architektų ir visuomenės atstovų kritikuoja sprendimą pastatą parduoti, teigdami, jog išskirtinis reprezentacinis pastatas turėtų būti atviras visuomenei ir likti valstybės ar savivaldybės rankose arba ragina kurti bendrą viešąją įstaigą jam valdyti.
Kauno savivaldybė nėra linkusi šio pastato perimti savo žinion ir ragina Susisiekimo ministeriją ir jai pavaldų Lietuvos paštą priimti sprendimus, kad pastatas būtų įveiklintas.
Jeigu Lietuvos pašto valdyba penktadienį nuspręstų pradėti pastato pardavimo procedūrą, būtų nustatinėjama jo vertė. Paaiškėjus, kad ji viršija 5 proc. Lietuvos pašto įstatinio kapitalo, sprendimą dėl pardavimo turėtų būti patvirtinti akcininkas – Susisiekimo ministerija.
Pašto ir ministerijos atstovai teigia, jog galutinis sprendimas, ar parduoti pastatą, bus priimtas įvykus aukcionui ir sužinojus, kokia kaina už jį yra siūloma.
Kauno centrinį paštą kartą jau svarstyta parduoti 2017 metais drauge su Vilniaus ir Klaipėdos centrinių paštų pastatais.
Tuomet paskelbęs apie šių pastatų pardavimą, Lietuvos paštas vėliau pranešė, kad vykusi tik apklausa, o sprendimas dėl pastatų pardavimo nėra priimtas.
-
Kauno centriniame pašte testuojant vandentiekio vamzdžius sušlapo sienos
-
V.Matijošaitis dėl pašto pastato kreipėsi į susisiekimo ministrą: „Kantrybė baigėsi“
-
Kaune – diskusija apie Kauno centrinį paštą: „Mes stovime prie kapo duobės“
-
Ministras: parduoti Kauno centrinį paštą norima ne iš gero gyvenimo
