„Visas valstybės turtas – 28 tūkst. objektų – mokesčių mokėtojams jų išlaikymas per metus kainuoja apie 180 mln. eurų. Vien tie pakeitimai, kuriuos siūlome, perėjimas prie centralizuoto valdymo, nereikalingų funkcijų atsisakymas, realizuoti nereikalingus objektus ir galiausiai peržiūrėti nuomos sutartis, ar jos atitinka rinkos kainas, atsisakyti neatlygintino panaudos davimo. Iki metų pabaigos padarius tuos pakeitimus, vien per metus leistų taupyti 20 mln. eurų“, – po Vyriausybės pasitarimo, kuriame aptarta pirmą kartą parengta valstybės valdomo NT ataskaita, žurnalistams sakė S.Skvernelis.
Anot jo, sutaupytinos lėšos galėtų didėti, jei valstybės NT būtų toliau realizuojamas, o jo valdymas pertvarkytas galutinai.
„Neturėtų vienas valstybės tarnautojas ploto kaip dviejų kambarių butas. Sekantys žingsniai tikrai leistų generuoti didesnes pajamas šiame sektoriuje arba, kitaip sakant, mažinti išlaidas ir kaštus valstybės turto išlaikymo“, – tvirtino S.Skvernelis.
Finansų ministras Vilius Šapoka sakė, kad 70 proc. administracinių pastatų, kurie priklauso valstybei, valdymą norima perduoti Turto bankui.
„Vyriausybė yra numačiusi konkretų terminą. Per kadencijos laikotarpį 70 proc. administracinių pastatų turi pereiti į centralizuotą valdymą, būtent Turto bankui. Tai iš tikrųjų leistų sutaupyti labai daug valstybės lėšų. Centralizavimas duoda tai, kad valstybės institucijos atsisako nereikalingo turto ir, kadangi už tą išlaikymo paslaugą reikia mokėti, tai optimizuoja savo turimą nekilnojamą turtą ir pasilieka, tiek, kiek reikia“, – žurnalistams tvirtino V.Šapoka.
Vyriausybė NT ataskaitą turėtų viešai pristatyti trečiadienį. Ataskaitos duomenimis, valstybė turi daugiau nei 28 tūkst. nekilnojamojo turto objektų, kurių bendras plotas siekia 10,45 mln. kv. metrų. Jo likutinė vertė siekia daugiau nei 3 mlrd. eurų, o išlaikymas kasmet kainuoja apie 180 mln. eurų.
Finansų ministerijos teigimu, 25 iš 48 veikiančių valstybės institucijų, iki šiol nesutikusios perduoti turto valdyti centralizuotai, tai dar šiemet privalės padaryti priverstinai. Iš jų planuojama perimti poilsio, pagalbinio ūkio, gyvenamosios paskirties, prekybos ir kitų paskirčių objektus, kurie nėra tiesiogiai susiję su institucijų veikla.
Anot Vyriausybės, ataskaita akivaizdžiai parodė, kad dalis administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto valdomas ir naudojamas neefektyviai.
