Sąstingis: statybininkams koją kiša nekokybiški investiciniai projektai

Šiaulių pramonininkų asociacijos tarybos posėdyje, pasikvietus savivaldybės Turto ir Statybos skyrių vedėjus, planuota aptarti mieste vykstančios renovacijos, Industrinio parko ir kitų investicinių projektų vykdymą. Didžiausios diskusijos posėdyje užvirė dėl mieste nevykdomų daugiabučių renovacijos darbų, kurie sustojo dėl netinkamai paruoštų investicinių planų.
Renovuojamas Šilo g. 52 namas
Renovuojamas namas / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

Šiauliai – vienintelis miestas, kuriame šiemet nevyksta nė vieno daugiabučio renovacija, kai tuo tarpu kituose miestuose šie darbai vyksta visu tempu. 

Šiemet renovacija užsnūdo

„Pinigai pakibę ore, apibrėžti laike, verslai stoja ar vėluoja. Visi kalba, kad užkurtas renovavimo traukinys, o Šiauliuose kertiniai dalykai nejuda. Ieškome kaltų, bet šiandien nėra nė vieno renovuojamo namo“, – teigė Šiaulių prekybininkų asociacijos prezidentas Alvydas Stulpinas. 

Pinigai pakibę ore, apibrėžti laike, verslai stoja ar vėluoja. Visi kalba, kad užkurtas renovavimo traukinys, o Šiauliuose kertiniai dalykai nejuda. Ieškome kaltų, bet šiandien nėra nė vieno renovuojamo namo, – teigė Alvydas Stulpinas. 

Susirinkę posėdžio dalyviai pastebėjo, kad dažnai viešuosiuose pirkimuose pakartotinai pateikti pasiūlymai niekam neįdomūs, nes jie ir pirmą kartą buvo nepatrauklūs statybos įmonėms.

Savivaldybės Turto skyriaus vedėjo Gyčio Skurkio nuomone, vienu kartu buvo norima renovuoti per daug namų: pirmajame renovacijos etape pareiškė norą dalyvauti 18, antrame – 39 daugiabučiai.

Todėl susidurta su didžiule problema, nes pasirodė, kad Šiauliuose nėra statybų įmonių, norinčių ir galinčių tuos daugiabučius renovuoti. Tiesą sakant, norinčių gal ir užtektų, bet mieste nebėra tinkamos kvalifikacijos statybininkų, kurių vieni išvyko dirbti į užsienį, kiti – į didžiuosius šalies miestus. O gal statybų įmones atbaido ir per daug mažos renovacijos darbų kainos.

Netinkami projektai

Šiaulių prekybininkų asociacijos viceprezidentas Rolandas Gabrielaitis nurodė visai kitą statybininkų nenoro ar negalėjimo atlikti renovacijos darbus priežastį – tai visiškai klaidingai, netiksliai parengti investiciniai projektai, dėl kurių įmonės patirtų nuostolių. 

„Nėra numatoma projektuose, ką daryti atkasus daugiabučio pamatus, kuriuos reikia taisyti, o tam nenumatyti pinigai. Esame paskaičiavę, kad vienas daugiabutis dėl šių neatitikimų gali turėti 20 proc. ar net daugiau išlaidų, nei jo renovacijai buvo numatyta“, – teigė R.Gabrielaitis.

Šiai nuomonei pritarė ir G.Skurkis. „Investicinių projektų kokybė labai prasta, tačiau dėl renovacijos stagnacijos kaltas ir šiauliečių mentalitetas – jaučiamas priešiškumas, nepasitikėjimas valdžia, o tai gerokai apsunkina darbus. Mano nuomone, 2000 Lt, kuriuos sumoka ministerija investiciniams projektams parengti, yra per menka suma, kad būtų galima juos parengti kokybiškai. Tie daugiabučiai, kuriuose savarankiškai buvo rengiami investiciniai projektai, mokėjo net po 7 tūkst. Lt. Be to, savarankiškai renovacijai ruošiantis žmonės yra labiau suinteresuoti, kad renovacijos darbai prasidėtų greičiau“, – teigė G. Skurkis.

Kartu jis patikino, kad tikimasi, kad septyni daugiabučiai namai vis dėlto sudarys sutartis su firmomis. „Jei nebus konkurso laimėtojai apskųsti, greitu metu prasidės darbai“, – sakė G.Skurkis.

Statybininkai – tik mokyklose

Investicinių projektų kokybė labai prasta, tačiau dėl renovacijos stagnacijos kaltas ir šiauliečių mentalitetas – jaučiamas priešiškumas, nepasitikėjimas valdžia, o tai gerokai apsunkina darbus, – teigė G. Skurkis.

Miesto savivaldybės Statybos skyriaus vedėjas Evaldas Vaičeliūnas pripažino, kad šiemet pagrindiniai statybiniai darbai atliekami mokyklose – tam jų renovacijai skirta apie 7 mln. Lt. Tomis lėšomis jau tvarkomos S.Šalkauskio ir S.Daukanto gimnazijos, Ragainės progimnazija ir Vijolių vidurinė mokykla. Pasak E.Vaičeliūno, renovacijai pasirenkami mažiausią energetinį naudingumą turintys pastatai, kur kartais užtenka pakeisti vien langus, o kartais – ir visą šildymo sistemą.

O aktualiausios yra keturių uždarytų miesto mokyklų pastatų panaudojimo perspektyvos. Anot A.Skurkio, skaudžiausias objektas yra buvusi Gytarių mokykla – iki šiol 10 tūkst kv.m ploto pastatas yra nenaudojamas, nes toks didelis plotas reikalauja daug investicijų. „Kol kas šis pastatas stovi saugomas be jokio tikslo. Ilgą laiką turėjome problemų, kai tekdavo naktimis suveikus signalizacijai vykti į vietą. Kitos trys neveikiančios mokyklos yra naudojamos“, – teigė G.Skurskis.

Statybos skyriaus vedėjas E.Vaičeliūnas teigė, jog šiuo metu daugiausiai tikimasi iš Dubijos mokyklos, kurią planuoja nupirkti Antano Sireikos krepšinio akademija. Jau yra pateikti planai „Dubijos“ mokykloje įkurti jaunųjų sportininkų rengimo centrą su viešbučiu ir SPA kompleksais. Pasak E.Vaičeliūno, kol kas tokio didelio centro, kuriame būtų visas kompleksas sportininkams, Lietuvoje nėra. 

„Šiuo metu rengiamas privatizavimo konkursas – už šį pastatą Savivaldybė tikisi gauti keletą milijonų litų“, – sakė E. Vaičeliūnas. 

Pristatyta įdomybių parko idėja

Vadimo Simutkino („Šiaulių naujienos“) nuotr./Vilius Puronas
Vadimo Simutkino („Šiaulių naujienos“) nuotr./Vilius Puronas

Posėdyje dalyvavęs dizaineris Vilius Puronas pristatė Pramonės įdomybių parko steigimo idėją buvusio Ch. Frenkelio fabriko teritorijoje. Šiai idėjai Šiaulių pramonininkų asociacija pritarė jau seniai, tačiau, anot V.Purono, idėjos įgyvendinimas vilkinamas, daug procesų sužlugdyta, tad teikiant klausimą Šiaulių miesto tarybai vėl prašyta pramonininkų užtarimo.

„Idėja kurti įdomybių parką Šiauliuose kilo todėl, kad mes esame pramonininkų miestas. Patys pramonininkai sugalvojo sukurti parką, kuriame atsispindėtų, ką jų fabrikas sugeba. Planuojama, kad parke galės žaisti vaikai, lankytis turistai. Tai būtų parkas, kuris reprezentuotų miestą ir jame vykstančius pramonininkų darbus. Šis parkas skirsis nuo tų, kuriuose kuria menininkai, nes inžinierių menas kitoks. Ir aš buvau pakviestas parko idėją kartu kurti, nes esu pramoninės dailės žmogus“, – sakė V.Puronas.

Įdomybių parkui iš miesto lėšų neprašoma, tačiau ši idėja vis dar laukia miesto valdžios pritarimo. Pasak V.Purono, jei parko idėjai nebus pritarta dabar, gali būti, kad ji bus užmiršta ilgam. Greitu metu Europos Sąjungos fondų lėšomis tikimasi keisti „Elnio“ fabriko teritoriją.

Kaip sako V.Puronas, tada buvusio fabriko valda bus plokščia bei nekenksminga ir joje bus galima kurti parką: „Įdomybių parkas miestui atneštų garbę, tad reikia dirbti, o ne plepėti.“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs