„Pradėti statybas bendrovė galės tik gavusi savivaldybės išduotą statybas leidžiantį dokumentą ir Kultūros paveldo departamento pritarimą“, – rašoma pranešime žiniasklaidai.
Savivaldybė, peržiūrėdama galutinius projekto sprendinius, tikina dėsianti visas pastangas, kad būtų užtikrinta aukščiausia architektūrinių komplekso sprendimų kokybė, apie projektą vilniečius planuojama informuoti papildomai.
„Įvertinusi projekto svarbą ir įtaką Naujamiesčio miestovaizdžiui ir Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčios apžvalgos perspektyvoms, Vilniaus miesto savivaldybė yra raštu rekomendavusi projekto vystytojui be baigiamo rengti projekto sprendinius papildomai pateikti savivaldybės įvertinimui ir viešai pristatyti visuomenei. Detaliojo plano rengimo metu savivaldybė yra išsakiusi pastabas dėl išliekančių senesniųjų pastatų įkomponavimo į naujus pastatus sprendinių, kuriuos būtina tobulinti“, – dėstoma pranešime.
Anot Vyriausiojo miesto architekto Mindaugo Pakalnio, plėtros galimybes šioje teritorijoje nustatantis detalusis planas buvo parengtas ir patvirtintas dar 2012 metais.
„Šiame detaliajame plane numatyta daugiabutė gyvenamoji statyba. 2016–2017 metais detaliojo plano sprendiniai buvo koreguoti, pakeičiant teritorijos naudojimo būdą ir numatant šiame sklype komercinės paskirties objektų – viešbučio ir biurų statybą. Koreguojant detalųjį planą investicijų apimtį nustatantis užstatymo intensyvumo rodiklis nebuvo didintas, – tikina savivaldybė.
– Vilniečiai neturėtų nerimauti – neišaugo ir užstatymo aukštingumas, bažnyčios tūrio ir foninio užstatymo palei Goštauto gatvę santykis nemenkina dominuojančios bažnyčios bokšto vertikalės, formuoja aplinkinio užstatymo parametrus atitinkantį krantinės užstatymą. Vietoj dabar stovinčių sovietinių mūrinių priestatų projektuojama jungtis – skaidrus atriumas. Atriumą įrėminantys fasadai yra iš skaidraus stiklo. Ši pastato dalis kiaurai permatoma, siekiant atverti bažnyčios bokštų vaizdą nuo A.Goštauto gatvės ir kito Neries kranto.“
Savivaldybės Miesto plėtros specialistų nuomone, projektuojant kompleksą vystytojui dar reikia tobulinti išliekančių istorinių pastatų įkomponavimo į naujai formuojamus tūrius sprendinius, skaidyti Goštauto g. išklotinės fasadus.
Buvusios Šv. Jokūbo ligoninės teritorijoje, greta bažnyčios, investicijų valdymo įmonė „Lords LB Asset Management“ planuoja statyti viešbutį su konferencijų centru ir biurų pastatą. Nors bendrovė oficialiai projektinių pasiūlymų dar neteikė, socialiniame tinkle „Facebook“ pasklido projekto vizualizacija. 15min projektą komentavę kritikai, jį jau spėjo sulyginti Misionierių kompleksu.
Kultūros paveldo departamento Vilniaus skyriaus vedėjas Vitas Karčiauskas išplatino pranešimą, teigdamas, jog paveldo apsaugos specialistams kilo abejonių dėl architektūrinių sprendinių. BNS Plius jis sakė, jog jie teritorijai nėra tinkami.
„Abejonių kyla dėl medžiagiškumo – naudojamas stiklas, bendri sprendiniai, visuma, aukštis, tūriai... Nepaisant to, kad visi parametrai atitinka detalųjį planą, tokiai vietai architektūra, mano supratimu, yra per prasta. Bet tai yra vertinamasis lygmuo. Paveldosauginiu požiūriu problemų, kliuvinių nėra“, – paprašytas patikslinti, kokių abejonių dėl projekto kilo paveldosaugininkams teigė V.Karčiauskas.
Jis pripažino, jog departamentas paprastai nevertina naujos statybos projektų.
„Kultūros paveldo departamentas neturi jokio įgaliojimo spręsti už naują architektūrą. Naujoji architektūra nėra mūsų institucijos kompetencija. Rekomendacijas ir pasiūlymus turi teikti miesto vyriausiasis architektas. Šiuo atveju jis pritarė tokiems sprendiniams. Ir mes neturime argumentų ką nors kitaip daryti, išskyrus vieną, kad būtų paviešinta ir sulaukta visuomenės nuomonės, nes mums net nekyla abejonių, kad visuomenė, pamačiusi sprendinius, suabejos jų kokybe“, – sakė V.Karčiauskas.
Projekto architektas bendrovės „Archinova“ vadovas Antanas Gvildys teigė, jog planuojamas kompleksas dydžiu ir aukščiu bus panašus į aplinkinius pastatus.
„Siekiant darnaus įsiliejimo į jau suformuotą Naujamiesčio užstatymą, palei Tumo Vaižganto gatvę, formuojamas perimetrinis užstatymas, būdingas šalia esantiems pastatams: mokslininkų namams, Šv. Apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčiai. Šį perimetrinį užstatymą formuoja viešbutis su konferencijų centras, savo masteliu ir aukščiu panašus į aplinkinius pastatus. Jis žemėja pietų kryptimi, atverdamas bažnyčios ir vienuolyno ansamblį“, – atsiųstame komentare teigė jis.
A.Gvildžio teigimu, planuojant kompleksą buvo siekiama neužgožti vienuolyno ir bažnyčios ansamblio.
„Jis atveriamas ir nuo Lukiškių aikštės, nuo J.Tumo-Vaižganto bei Lukiškių gatvių trasų, nuo Pamėnkalnio apžvalgos aikštelės. Ieškant geriausių taškų, nuo kurių apžvelgiama bažnyčia, vadovautasi Naujamiesčio apsaugos reglamento nustatytais apžvalgos taškais. Palei A.Goštauto ir Vasario 16-iosios gatves numatyta užstatyti tarpus tarp pastatų ir suteikti bendrą architektūrinę kompoziciją kompleksui. Fasadui naudojamos natūralaus akmens plokštės kontrasto principu, taip labiau pabrėžiant saugomų pastatų vertingąsias savybes. Jungtis-atriumas tarp pastatų numatyta skaidri, kad kuo daugiau prasišviestų bažnyčia“, – komentare teigė jis.
15min skelbė, kad 2016 metų lapkričio 18 dieną bendrovė „Orkela“ padovanojo Vilniui 200 tūkst. eurų vertės fontaną. Už tai Vilniaus savivaldybė leido „Lords LB Asset Management“ keisti Šv. Jokūbo ligoninės servitutų ribas, užstatymo zonas. Tiesa, pati bendrovė tikino, kad to nesirengiama daryti.
„Lords LB Asset Management“ akcininkai yra trys asmenys ir jų valdomos įmonės: 47 proc. akcijų priklauso verslininkui Mindaugui Marcinkevičiui, 44 proc. – verslininkui Andriui Stonkui ir 9 proc. – Antanui Vainauskui.
