Pasak skundą pateikusios Birutės, jos atlikta investicija valdininkams nerūpi, o butą siūloma pirkti už 9 tūkst. eurų. Kaunietė stebisi, kad savo lėšomis bevertes patalpas pavertusi gyvenamomis, turi mokėti tokią sumą.
B.Malinauskaitė 15min pasakojo, kad mediniame name esantį butą nuomojasi nuo 1989 metų. 2012 metais kreipėsi į savivaldybę prašydama atlikti kapitalinį remontą, nes, pasak jos, iškilo grėsmė, kad ne tik butas, bet ir visas namas gali sugriūti.
2012 metais kreipėsi į savivaldybę prašydama atlikti kapitalinį remontą, nes, pasak jos, iškilo grėsmė, kad ne tik butas, bet ir visas namas gali sugriūti.
„Tai, kad reikalingas remontas, pritarė ir savivaldybės atstovai. Šešių žmonių komisija patvirtino, kad būsto pagrindinės konstrukcijos susidėvėjusios. Nustatyta, kad reikalingas kapitalinis remontas. Vis dėlto būstas nebuvo pripažintas avarinės būklės. Jau tada buvo daugiau kaip 70 procentų nusidėvėjęs. Remontą atlikti atsisakė nurodę, kad tai nenaudinga, nors 1999 metais pasirašytoje nuomos sutartyje teigiama, kad kapitalinį remontą turi atlikti savivaldybė“, – 15min dėstė B.Malinauskaitė.
Nesulaukusi savivaldybės pagalbos, būstą remontuoti ėmėsi savo lėšomis. Pašnekovės teigimu, nebuvo kito pasirinkimo, nes grėsmė kilo visam namui.
„Pagalvokite, kas būtų buvę, jei nebūčiau remontavusi. Namas senas, čia juk laikančiosios konstrukcijos – viskas būtų sugriuvę. Tai žala ir kaimynams, o kas būtų atlyginę?“ – svarstė pašnekovė.
Remontui išleido viso gyvenimo santaupas
Daugiau nei 12 tūkst. eurų – tiek kaunietei atsiėjo nuomojamo būsto remontas. 15min ji pasakojo, kad jam išleido viso gyvenimo santaupas, turi išsaugojusi tai įrodančius dokumentus. Kai 2013 metais moteris kreipėsi į savivaldybę dėl galimybės privatizuoti butą, liko nemaloniai nustebinta. Nepaisant jau investuotos sumos, savivaldybė nurodė, kad būsto vertė – apie 9 tūkst. eurų.
Įdomu tai, kad 1998 metais pasirašytame turto perdavimo akte rašoma, jog buto vertė apie 10 eurų. 2002 metais nurodyta būsto vertė – 1,5 tūkst. eurų. Pašnekovė tikina, kad su šia suma sutiktų, tačiau savivaldybės atstovai nesileidžia į kalbas. Moters teigimu, dėl pačios atlikto remonto, butas šiandien vertinamas kaip geros būklės, tad ir nuomos kaina pakilo.
Namas būtų sugriuvęs
Moters advokatas Vygantas Molis 15min teigė, kad problema yra teisinėje sistemoje. Pasak jo, kitoje Europos Sąjungos šalyje tokia situacija būtų išspręsta greitai. Jis stebisi, kad savivaldybė elgiasi taip negeranoriškai ir neatsižvelgia į tai, kad jeigu ne gyventojos lėšomis atliktas remontas, tai namas, kuriame kiti butai priklauso privatiems asmenims, būtų sugriuvęs.
„Tokie atvejai reti. Matote, sunku rasti žmonių, kurie savo lėšomis remontuoja nuomojamą būstą. Paprastai jie viską palikę persikrausto į kitą suteiktą būstą, palikdami savivaldybei pačiai tvarkytis. Šiuo atveju žmogus pasielgė atsakingai – bandė padėti valstybei susitvarkyti. Normalioje valstybėje, tai savivaldybė remontuotų arba, jeigu žmogus savo lėšomis suremontuotų, tai jam būtų parduodama pigiau. Šiuo atveju, savo lėšomis remontavo, o savivaldybė vertę nustatė jau sutvarkyto buto“, – stebėjosi advokatas.
Kreipėsi į teismą
V.Molis 15min pasakojo, kad Kauno miesto apylinkės teisme byla nė nebuvo atidžiai išnagrinėta.
„Apylinkės teismo teisėjas biurokratas, situacija jam nerūpi. Mano galva, įstatymui ten netarnaujama. Viskas daroma formaliai, konvejerio principu, nesigilinant. Dėl to sprendimą apskundėm apygardos teismui. Tikimės, kad trijų teisėjų kolegija klausimą išnagrinės atidžiau. Jeigu apylinkės teismas būtų gerai išnagrinėjęs bylą, būtų radęs svertų ir pripažintų nuosavybę. Visų pirma, jeigu savivaldybė būtų geranoriška, tai teismų nereikėtų. Valdžia turi tarnauti žmonėms, o ne žmogus jiems“, – teigė advokatas.
Tai – ne vienintelis atvejis
15min žiniomis, B.Malinauskaitė – ne vienintelė susidūrusi su šia problema. Savivaldybei priklausantį apleistą būstą savo lėšomis remontavusi Rasa (vardas pakeistas), pateikusi prašymą privatizuoti butą, buvo šokiruota – kaip ir pirmuoju atveju, būsto vertė išaugo iki 9 tūkst. eurų, o valdininkai nusprendė neatsižvelgti į jau investuotus pinigus.
„Sutartyje nurodyta, jog savivaldybė turi suteikti normalias gyvenamas sąlygas ir būstą prižiūrėti – kas 5 metus tikrinti, remontuoti. Jie nieko čia nedarė. Pasirodo, kad be mano sutikimo butą pavertė socialiniu būstu, o socialinio būsto negalima privatizuoti. Tik advokatės dėka išsireikalavome, kad nuomos sutartį ištaisytų. Savivaldybė absoliučiai savivaliauja, taip elgtis negalima. Jeigu mano butas kainavo 100 litų, tai kaip kaina galėjo išaugti iki 9 tūkst. eurų? Suprantu, kad kaina rinkoje kinta, viskas keičiasi, bet ne taip“, – nusivylimo neslėpė pašnekovė.
Į valdininkų abejingumo sieną atsimušusi Lina (vardas pakeistas) 15min teigė, kad dėl trūkinėjančių sienų ir iš vamzdžių varvančio vandens kreipėsi į savivaldybę.
„Jeigu mano butas kainavo 100 litų, tai kaip kaina galėjo išaugti iki 9 tūkst. eurų? Suprantu, kad kaina rinkoje kinta, viskas keičiasi, bet ne taip“, – nusivylimo neslėpė pašnekovė.
„Ėjau į turto skyrių, sakiau, kad sienos trūkusios ir vamzdynas varva. Sakė man, kad viskas gerai, jūs tvarkykitės, mes „minusuosim“. Paskui kai susitvarkiau, tai gavau atsakymą, kad nieko nekompensuos. Pateikta buto kaina mums buvo per didelė, tai ir neišsipirkome“, – patirtimi dalijosi trečioji pašnekovė.
Gali būti parduodamas rinkos kaina
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Strategijų, prognozės ir komunikacijos skyriaus vedėjos Irenos Segalovičienės teigimu, savivaldybės būstas savivaldybės tarybos sprendimu gali būti parduodamas už rinkos kainą. Tai numato Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas, o rinkos kaina yra apskaičiuojama pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą. Tokiu atveju parduodamo būsto vertę nustato savivaldybės konkurso tvarka pasirinktas nepriklausomas turto vertintojas, todėl vertintojo paskaičiuota vertė nesutampa su buhalterinėje apskaitoje nurodyta turto verte.
„Būsto nuomos sutartys sudaromos vadovaujantis Civiliniu kodeksu. Jame numatyta, kad būsto kapitalinį remontą privalo atlikti savininkas (savivaldybė), o paprastąjį – nuomininkas. Atkreipiame dėmesį, kad tais atvejais, kai nuomininkas pageidauja atlikti būsto kapitalinį remontą, privalo gauti savininko sutikimą ir susitarti, kaip jam už šias investicijas bus atlyginta.
Tais atvejais, kai būsto nuomininkui nebuvo atlyginta už atliktus būsto kapitalinio remonto darbus, įstatymas numato, kad, parduodant būstą, jo kaina mažinama, įvertinus parduodamo būsto vertę pakeitusias nuomininko investicijas. Jeigu savininkas (savivaldybė) nepripažįsta nuomininko investicijų, šis klausimas sprendžiamas teismine tvarka“, – 15min sakė I.Segalovičienė.
Pradėtos trys bylos
Kauno miesto savivaldybės Nekilnojamojo turto skyriaus vedėjo Donato Valiuko teigimu, Kaune šiuo metu yra daugiau kaip 4 tūkst. savivaldybei priklausančių būstų. Specialistas negalėjo patikslinti, kiek tokių atvejų iš viso yra, tačiau nurodė, kad šiuo metu pradėtos trys bylos, kuriose kilo ginčai dėl nustatytų turto vertinimo paslaugas teikiančių įmonių atliktų turto vertinimo ataskaitų.
Pasak D.Valiuko, norint investuoti į savivaldybės turtą, reikalingas savininko sutikimas. Be reikalingų suderinimų jokios investicijos ir pagerinimai nėra užskaitomi į parduodamo būsto kainą. Savivaldybės būstai nuomininkams parduodami rinkos kaina, be to savivaldybės butų nuomininkai yra įpareigoti turtą prižiūrėti, daryti einamąjį remontą.
„Turto vertinimas atliekamas tuomet, kada nuomininkas išreiškia norą pirkti būstą. Šiuo atveju rinkos vertė ir yra kainos pagrindas, už kurią turėtų būti parduodamas minėtas butas. Jokių sutikimo dėl nuomininko investicijų ar pan. savivaldybė nėra suteikusi“, – 15min sakė D.Valiukas.
„Pagal nuomos sutartį daugelį remonto darbų periodiškai turi atlikti pats nuomininkas“, – paklaustas kodėl savivaldybė neatliko kapitalinio remonto, atsakė jis.
Į klausimą ar, specialisto nuomone, savivaldybė neturėtų grąžinti investuotos sumos arba ją „minusuoti“ iš būsto kainos, D.Valiukas atsakė trumpai: „Nemanau.“
