„Savivaldybės dažnai pasirenka brangiausią būsto įsigijimo būdą – naujų būstų statybą, nenaudojamų pastatų rekonstrukciją. Be to, planuojamų statyti naujų ir rekonstruojamų nenaudojamų pastatų vidutinės kainos, palyginti su vidutinėmis kainomis rinkoje, kai kuriose savivaldybėse yra didesnės nuo 2 iki 10 kartų. Tai reiškia, kad savivaldybės už tuos pačius finansinius išteklius socialiniu būstu aprūpina mažiau asmenų ir šeimų, nei galėtų“, – teigia auditą atlikusi Valstybės kontrolė.
Auditoriai ataskaitoje išsakė abejonių dėl Vilniaus miesto ir rajono, Marijampolės, Pagėgių, Alytaus, Kaišiadorių, Kauno, Panevėžio, Radviliškio, Širvintų, Švenčionių, Plungės rajonų sprendimų, susijusių su socialinio būsto plėtra.
Informaciją apie savivaldos sprendimus dėl socialinio būsto statybos Valstybės kontrolė perdavė Specialiųjų tyrimų tarnybai, įgyvendinančiai korupcijos prevencijos priemones. STT kol kas nagrinėja šią medžiagą ir žada maždaug per mėnesį įvertinti galimas korupcijos rizikas.
Socialiniam būstui Panevėžio rajone – senas tarybos nario bendrovės namas
„Matome, kad yra korupcinio pobūdžio apraiškų, kai kažkur kažkam kažkas priklauso, kaip tas pastatas, kuris buvo įsigytas Panevėžio rajone iš uždarosios akcinės bendrovės „Upytės eksperimentinis ūkis“, – sprendimą kreiptis į STT BNS aiškino Valstybės kontrolės 3-iojo audito departamento direktoriaus pavaduotoja Rita Švedienė.
Šios bendrovės direktorius yra rajono savivaldybės tarybos narys, Valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas Audrius Zalatoris.
Vyriausiosios tarnybinės etikos komisija dar pernai konstatavo, kad tarybai sprendžiant dėl pastato pirkimo A.Zalatoris nenusišalino ir taip supainiojo viešuosius ir privačius interesus.
„Savivaldybė 2016 metų sausį įsigijo pastatą iš uždarosios akcinės bendrovės už 21 tūkst. eurų. Kai mes pradėjome nagrinėti alternatyvas, kurias galėjo ir pati savivaldybė išnagrinėti (...), pastebėjome, kad Panevėžio rajonas galėjo nusipirkti butą rinkoje po 300 eurų už kvadratinį metrą, o jiems pagal projekto kainą kvadratinis metras kainuos 1200 eurų“, – sakė R.Švedienė.
Plungės rajone socialiniam būstui – pastatas kaime be infrastruktūros
Valstybės kontrolė atkreipė dėmesį ir į Plungės savivaldybės sprendimą socialiniam būstui rekonstruoti buvusios mokyklos pastatą Narvaišių kaime, devynis socialinius būstus čia numatoma įrengti už 405,9 tūkst. eurų.
„Tame pačiame pastate yra veikiantis medicinos punktas, jis priklauso vienos šeimos klinikai „Inesa“. Matote, kas čia darosi. Šitame pastate planuojama įrengti devynis socialinius būstus, o kitą jo dalį – pritaikyti bendruomenės poreikiams, klinika turbūt irgi yra bendruomenės poreikis“, – sakė R.Švedienė.
Valstybės kontrolė mano, kad rekonstravusi pastatus ir įrengusi socialinius būstus, savivaldybė gali nerasti norinčiųjų ten gyventi.
„Alternatyvos pagrįstumas kelia abejonių, nes šitas pastatas, kuriame planuojama įrengti socialinius būstus, yra kaimo vietovėje, 12 kilometrų nuo Plungės, nėra jame nei mokyklos, nei darželio. Asmenys, esantys sąrašuose dėl socialinio būsto, nebuvo apklausti, ar jie norėtų gyventų būtent Narvaišių kaime“, – dėstė R.Švedienė.
Kliniką „Inesa“ yra įsteigęs Plungės rajoni meras Audrius Klišonis. Jis BNS aiškino, kad socialinio būsto lėšomis nebus tvarkomos bendruomeninės patalpos, taip pat ir tos, kurias pagal panaudą naudoja medicinos punktas. Jis absoliučia kvailyste vadina svarstymus, kad socialinio būsto plėtrai numatytos lėšos būtų skirtos kitoms reikmėms.
„Savivaldybės valia – kad be socialinio būsto turėtų būti kitas projektas (...), kur bus bibliotekos ir kitų viešųjų patalpų sutvarkymas. Tas kitas projektas dar nėra pateiktas ir negaliu jums visko įvardyti“, – sakė meras.
Paklaustas, ar savivaldybė rūpinasi ir medicinos punkto patalpų atnaujinimu, jis pabrėžė, kad „tai yra savivaldybės patalpos, savininkas turi savo patalpomis rūpintis“, nes panaudos gavėjas turi užtikrinti tik paslaugų teikimą, o ne rūpinti patalpomis. Jis taip pat aiškino, kad nesutvarkytose patalpose toks punktas apskritai veikti negali.
„Šiuo metu tomis patalpomis nėra galimybės naudotis, nes nėra užtikrinamas šildymas. Šiuo metu punktas de jure yra, bet de facto jis nėra veikiantis, kadangi nėra šildomos patalpos, nes visa mokykla yra neveikianti“, – aiškino A.Klišonis.
Kartu jis sakė, kad Valstybės kontrolės priekaištai dėl galimo jo suinteresuotumo investicijomis į minėtą pastatą nėra teisingi, nes „medicinos punktų paslauga yra absoliučiai nerentabili“.
„Niekas nėra apsaugotas nuo kvailystės, taip pat ir Valstybė kontrolė (...). Aš manau, kad tie žmonės, kurie turbūt gyvenime nėra išvykę iš Vilniaus, negalėtų komentuoti to, kas darosi kaime“, – sakė A.Klišonis.
Alytaus rajone – brangūs socialiniai būstai
Ataskaitoje auditoriai nurodo, kad Alytaus rajone buto kvadratinio metro kainos vidurkis, Registrų centro duomenis, yra apie 120 eurų, o planuojamo socialinio būsto kvadratinio metro kainos vidurkis – apie 1300 eurų.
Alytaus rajono meras Algirdas Vrubliauskas BNS sakė, kad auditoriai šiame rajone turbūt turi omenyje Venciūnų kaime planuojamą projektą, kuris platesnis nei socialinių būstų įrengimas. Mero vertinimu, auditoriai, sakantys, kad už skiriamas lėšas būtų galima įsigyti daugiau socialinių būstų, yra tik formaliai teisūs.
„Taip, įsigytume daugiau, bet mes sutvarkome pastatą, kur yra ne tik socialinis būstas, bet ir vaikų darželis, kas irgi būtina socialinio būsto naudotojams, jie naudosis ir vaikų darželiu, ir kultūros patalpomis, bendruomenės sale. Po socialiniu būstu slepiasi daug gerų dalykų, kurie taip pat bus skirti ir socialinio būsto naudotojams (...). Formaliai jie teisūs, bet neformaliai neteisūs, nes mes daug daugiau išsprendžiame. Viena yra gyventi, bet žmogui reikia ir vaikų darželio, ir visa kita. Tokia galimybė atsirado, ir mes susitvarkome pastatą“, – aiškino meras.
Jis taip pat teigė, kad projekto kaina gali kristi po rangovų konkurso.
„Konkursas tikrąją kainą parodys. Sąmata gali kristi 30-50 proc., jeigu sutaupysime lėšas, tai dar kažką padarysime, nupirksime tada dar kokį būstą“, – aiškino A.Vrubliauskas.
Pasak auditorės R.Švedienės, socialiniam būstui skirtos lėšos negali būti naudojamos kitoms reikmėms.
„Be abejo, jeigu savivaldybė naudos savo lėšas aplink esantiems darželiams ar dar kam nors, tai jos sprendimai, bet ES lėšos, jei jos skirtos socialiniam būstui, jos ir yra socialiniam būstui, yra labai griežtas atsiskaitymas“, – pabrėžė ji.
Vilniuje – kelias už socialiniam būstui skirtas lėšas
Ataskaitoje, be kita ko, nurodoma, kad 2014 metais Vilniaus miesto savivaldybė daugiau kaip 400 tūkst. eurų valstybės biudžeto lėšų, skirtų socialinio būsto fondo plėtrai, panaudojo keliui Linksmojoje gatvėje nutiesti.
„Šis kelias yra savivaldybės infrastruktūros objektas, kuriuo naudojasi visi kvartalo gyventojai, todėl kelio tiesimo darbų išlaidas savivaldybė turėjo apmokėti iš savo biudžeto arba Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų“, – aiškinama ataskaitoje.
Socialinių reikalų ir darbo ministerija raštu pareikalavo iš Vilniaus miesto savivaldybės grąžinti ne pagal paskirtį panaudotas valstybės biudžeto lėšas.
Būstų trūksta ir trūks
2012–2014 metais į socialinio būsto plėtrą valstybė investavo daugiau kaip 21 mln. eurų, savivaldybės – dar 3,6 mln. eurų savo biudžetų lėšų. Už šias lėšas savivaldybės įsigijo apie 900 socialinių butų, tačiau juos kasmet gaudavo tik apie 3 proc. laukiančių asmenų.
2014–2020 metais socialinio būsto fondo plėtrai skirta 49,9 mln. eurų Europos regioninės plėtros fondo lėšų, už jas numatyta įsigyti 1150 socialinių būstų, bet ir tai nepatenkins viso poreikio – eilėse būsto laukia daugiau nei 12 tūkst. asmenų ir šeimų, pažymi auditoriai.
Jie atkreipia dėmesį, kad šiuo metu šalyje nėra išskiriama, kurioms asmenų grupėms sudėtingiausia savarankiškai susirasti būstą, kurios iš jų yra labiausiai pažeidžiamos. Bendroje eilėje laukia visi mažas pajamas gaunantys asmenys: jaunos šeimos, neįgalieji, likę be tėvų globos, šeimos, auginančios tris ir daugiau vaikų, darbingi asmenys. Visi tikisi gauti socialinį būstą, nors eilėje jo gali tekti laukti nuo 20 iki 30 metų. Dabartinė sistema neskatina laikiną būstą gavusių jaunų šeimų ir darbingų asmenų ieškoti galimybių gauti didesnes pajamas, nes, viršiję numatytas metines turto ir pajamų ribas, jie paramos ir buto nebetektų. Auditas atskleidė ir tai, kad socialiniu būstu gali naudotis asmenys, kurie neturėtų jo gauti.
Pasak Valstybės kontrolės, naujos paramos priemonės – būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacijos – asmenims taip pat nėra patrauklios. Būsto nuomos kompensacijomis 2015 metais pasinaudojo tik 0,3 proc., o 2016 metais – 6,8 proc. iš planuotų šia parama pasinaudosiančių asmenų ir šeimų.
