„Būsto rinkos plėtra Vilniuje, piką pasiekusi 2016 metais, pernai lėtėjo. Tuo tarpu gyvenamąjį būstą aktyviau pirko ar statė gyventojai kituose šalies didmiesčiuose ir regionuose. Matyti, kad žmonės regionuose dėl toliau augančių atlyginimų, mažėjančio nedarbo ėmė labiau pasitikėti ekonomine padėtimi, o sukauptas lėšas dažniau nusprendžia investuoti į būsto įsigijimą ar atnaujinimą“, – pranešime spaudai cituojamas SEB banko valdybos narys, Mažmeninės tarnybos direktorius Vaidas Žagūnis.
Jis taip pat pastebi, kad atsigauna anksčiau šiek tiek pamirštas Kauno regionas – jo ekonominė padėtis tampa patrauklesnė dėl didėjančių verslo investicijų, ypač Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje.
Didžiausia SEB banko suteiktų būsto paskolų dalis teko Vilniui – čia paskolinta pusė visų banko pernai suteiktų paskolų sumos. Kaune, kuris užima antrą vietą pagal SEB išduodamų būsto paskolų mastą, paskolintas trečdalis bendros suteiktų paskolų sumos – skolinimosi mastas padidėjo 36 procentais. Pernai, palyginti su 2016 metais, būstui daugiau lėšų pasiskolinta Panevėžyje (51 proc. daugiau), Kaune (37 proc.), Marijampolėje (25 proc.), Šiauliuose (25 proc.).
Kaip ir 2016-aisiais, būstui dažniausiai skolinosi 30–35 metų asmenys. Taip pat kaip anksčiau, būstui žmonės dažniau skolinasi su bendraskoliu – daugmaž apie du trečdalius visos būsto paskolų sumos SEB bankas pernai skolino bendraskoliams, trečdalį – vienam kredito gavėjui.
Vidutinis paskolos terminas pernai buvo 23 metai, vidutinė būsto paskolos vertė – 53 tūkst. eurų. Dažniausiai gyventojai būsto paskolą ėmė įsigydami jau pastatytą būstą. Statyboms buvo skirtas vos dešimtadalis pernai suteiktų būsto paskolų.
