Balsavimą iš antradienio darbotvarkės išbraukti paprašė Laisvės frakcija ir konservatoriai. Už tai balsavo 58 Seimo nariai, prieš buvo 9, o susilaikė 43.
Laisvės frakcijos lyderė ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė teigia, kad pataisos stabdys investicijas miestuose.
Verslas jau anksčiau teigė, kad pakeitimais numatomas valstybinės žemės paskirties keitimo apmokestinimas paskatintų nekilnojamojo turto burbulą.
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija (LNTPA) aiškino, jog patvirtinus naują apmokestinimą apie 50 kv. metrų ploto butas Vilniuje pabrangtų vidutiniškai 15-20 tūkst. eurų.
Seimo Kaimo reikalų komitetas yra pritaręs Vyriausybės siūlymui, kad statant naujus ar rekonstruojant pastatus ir keičiant valstybinės žemės paskirtį tokiuose sklypuose mokestis siektų iki 100 proc. vidutinės sklypo rinkos vertės, vertinant masiniu būdu.
Proporcingai didėjant užstatymo plotui, kas 10 proc. didėtų ir mokestis už žemę: plotui padidėjus iki 10 proc., mokestis siektų 10 proc., padidėjus 11–20 proc., jis siektų 20 proc., o plotui viršijus 40 proc., papildomai tektų mokėti dar 50 proc. už teisę statyti valstybinėje žemėje.
Siūloma, kad pusė mokesčio už nuomojamos žemės paskirties keitimą būtų sumokama į valstybės, kita pusė – į konkrečios savivaldybės biudžetą.
Priėmus Žemės įstatymo pataisas, jos įsigaliotų nuo kitų metų kovo.
