Kaip anksčiau yra sakęs aplinkos ministras Simonas Gentvilas, šiuo metu Aplinkos ministerijoje yra dvi agentūros, kurios užsiima renovacija, APVA užsiima viešųjų pastatų renovacija ir jos koordinavimu, BETA − gyvenamųjų namų renovacija.
Aplinkos ministerija teigia, kad kompetencijų centras, kuris bus atskiras APVA padalinys veiks „vieno langelio“ principu. Jis administruos valstybinę Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą, koordinuos visas su pastatais susijusias priemones, skirtas jų energiniam efektyvumui didinti ir klimato kaitai švelninti, bus atsakingas už standartizuotų dokumentų, procedūrų, taisyklių, techninių reikalavimų rengimą, teiks metodinę ir konsultacinę pagalbą savivaldybėms, renovacijos administratoriams, gyventojams ir kt.
Aplinkos ministerijos inicijuotos studijos duomenimis, Lietuvoje yra apie 660 tūkst. renovuotinų pastatų. „Jiems atnaujinti planuojamos skirtingos priemonės, kurias administruoja skirtingos institucijos ir kurios yra finansuojamos iš skirtingų šaltinių. Įgyvendinant šias priemones trūksta koordinavimo, nepakankamai veiksmingai organizuojama viešoji komunikacija ir pastatų atnaujinimo poveikio stebėsena“, − pažymi Aplinkos ministerija.
Už šį projektą po svarstymo balsavo 78 Seimo nariai, prieš – 5, susilaikė 24 parlamentarai. Tam, kad jis būtų priimtas, Seimas turės balsuoti dar kartą.
Mišriai Seimo narių grupei priklausančio Algirdo Butkevičiaus tvirtinimu, kyla abejonių, kad daroma reforma toje srityje, kur šiuo metu pokyčiams nėra būtinumo.
„Statybų sektoriuje ir taip susidarė labai daug problemų dėl kainų augimo“, – teigė jis.
Pasak „valstietės“ Ligitos Girskienės, renovuotų namų skaičiai nerodo jokio proveržio, o tokiu sudėtingu laikotarpiu vykdoma esamos sistemos pertvarka gali įnešti tik dar daugiau chaoso į pastatų modernizacijos procesą.
„Miestų ir miestelių veidas nesikeičia, sovietmečiu statyti daugiabučiai kasmet vis labiau nusidėvi ir netgi ima griūti. Gyventojai užverčia namų administratorius skundais dėl pelijančių ir drėgmę praleidžiančių namo konstrukcijų. Tokiu tempu įgyvendinti įsipareigojimus Europos Sąjungai bus labai sudėtinga“, – įspėjo ji.
Parlamentarės duomenimis, nuo 1996 metų Lietuvoje renovuota šiek tiek daugiau nei 3 tūkst. daugiabučių namų, o iš viso šalyje yra beveik 40 tūkst. daugiabučių, pastatytų iki 1993 metų.
Jos skaičiavimais šiuo metu renovuota vos 8 proc. daugiabučių.
S.Gentvilas pripažino, kad Lietuvoje renovacijos tempas išsikvėpęs ir neatmeta renovacijos taisyklių peržiūros.
Šiuo metu turime vos 250-300 daugiabučių renovuojamų per metus.
„Šiuo metu turime vos 250-300 daugiabučių renovuojamų per metus“, – sakė ministras.
S.Gentvilo teigimu, Estijoje valstybės paramą daugiabučių renovacijai dalina ne kelios, o viena institucija.
„Leisti konsoliduoti dviejų agentūrų (Aplinkos projektų valdymo bei Būsto energijos taupymo – BNS) veiklą, gera praktika“, – pareiškė ministras, pokyčius vadinantis vadybine reforma.
Renovacijos kompetencijų centras nuo šių metų lapkričio perimtų dabar daugiabučių atnaujinimą administruojančios ir apie 1 mln. eurų per metus kainuojančios Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) funkcijas. Ji po reformos būtų likviduota.
Centras administruotų renovavimo priemones, konsultuotų renovacijos klausimais.
Aplinkos ministerijos duomenimis, dabar Lietuvoje yra apie 660 tūkst. renovuotinų pastatų – jiems atnaujinti planuojamos skirtingos priemonės ir finansavimas.
18-osios Vyriausybės programoje numatyta renovuoti 1000 daugiabučių per metus.
