„Patiksliname institucijų kompetencijas, kad būtų aišku, kas už ką atsakingas derinant statybų teisės aktus ir tada išvengsime tokių atvejų, kaip pavyzdžiui, Kauno Žaliakalnyje nugriauti du pastatai, tokiems griovimams kultūros paveldo objekto teritorijose reikės statybos leidimo, išvengsime tokių ginčų, kaip pavyzdžiui, Panevėžyje griaunant „Garso“ kino teatrą ir įrengiant Stasio Eidrigevičiaus menų centrą, bus aišku, ar savivaldybė turi derinti griovimą, ar Kultūros paveldo departamentas“, – Seimo Spaudos biurui sakė aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Ministro teigimu, priimtomis pataisomis atsisakoma kai kurių Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos funkcijų jas perduodant privačiam sektoriui: „Tai yra statybos darbų užbaigimas. Tokių statybų darbų užbaigimo deklaracijų kiekvienais metais Statybų inspekcija atlikdavo po 15 tūkst. Atlaisvinam Statybų inspekcijos personalą, kad jis susitelktų ties kertiniais darbais – tikrinti, ar projektai atitinka teisės aktus, kad nebūtų taip, kad praėjus 5–6 metams po statybų, jau pasikeitus savininkams, imamasi už galvų ir sakoma, kad reikia griauti pastatą.“
Įstatymas papildytas straipsniais, reglamentuojančiais statinių projektus tikrinančių subjektų kompetenciją, su statyba susijusį viešąjį interesą.
Dauguma priimto teisės akto nuostatų įsigalioja lapkričio 1 d.
Statybos įstatymo pataisos priimtos už balsavus 107, prieš buvus vienam, susilaikius 7 Seimo nariams.
