Kaip BNS sakė Energetikos komisijos narys Naglis Puteikis, šios grupės tikslas įtraukti geotermiją į Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją bei vystyti „Geotermą“ ir kaip atsinaujinančios energijos gamintoją, ir kaip mokslinių geotermijos tyrimų regioninį centrą, remiamą taip pat ir iš specialių Europos Sąjungos programų.
„Nei Latvija, nei Estija neturi galimybės imti šilumą iš požeminio vandens, nes pas juos per giliai, o pas mus – tik kilometro gylyje, tai turime pranašumą prieš kaimynus, bet tos alternatyvios energijos nevystome“, – BNS piktinosi N.Puteikis.
Pasak jo, „Klaipėdos energija“ siūlo „Geotermą“ išsinuomoti už 600 tūkst. eurų per metus, kad „Geoterma“ tiekti bendrovei šilumą. Parlamentaras sako, kad apie tokius planus įmonė yra informavusi Seimo Energetikos komisiją.
„Tiek užtektų šiai įmonei funkcionuoti ir šis „Klaipėdos energija“ apskaičiavimas ir noras patvirtina mūsų (komisijos narių – BNS) anksčiau padarytus skaičiavimus, kad ši įmonė dirbtų pelningai“, – teigė parlamentaras.
Pasak N. Puteikio, įtraukus įmonę į privatizuojamų įmonių sąrašą, Lietuva neteko 0,5 mln. eurų, skirtų moksliniams tyrimams.
„Mes prarandame ir mokslinį potencialą, o gal galėtume būti net regiono geoterminių tyrimų centras, o Klaipėdos universitetas galėtų rengti specialistus“, – tvirtino N.Puteikis
Jis taip pat pranešė, kad sausį Seimui bus teikiamos pataisos, kad „Geoterma“ nebūtų įtraukima į privatizuojamų įmonių sąrašą.
„Tam yra pritaręs Ekonomikos komitetas. Dabar reikia tik politinės valios“, – teigė parlamentaras.
Turto bankas jau yra paskelbęs „Geotermos“ privatizavimo planą – 100 proc. įmonės akcijų paketas bus parduodamas už pradinę 1 euro kainą, tačiau aukciono laimėtojas iki kitų metų rugsėjo Finansų ministerijai privalės grąžinti 3,5 mln. eurų bendrovės skolą.
„Geotermos“ akcijas Turto bankas parduos kartu su „Lietuvos energijos gamyba“, valdančia 23,44 proc. įmonės akcijų. Bendrovės pardavimo aukcionas vyks sausio 31 dieną.
„Geoterma“ pernai per šildymo sezoną pagamino apie 6-7 proc. Klaipėdos šilumos poreikio. Didžiąją dalį energijos ji gamino iš dujų, o ne iš geoterminės energijos.
Bendrovės likimu susirūpinta po to, kai vasarį „Geoterma“ pranešė dėl pakeistos „Lietuvos dujų tiekimo“ kainodaros atleidžianti dalį darbuotojų ir stabdanti veiklą.
