Seimo nariai po pateikimo atmetė Ūkininko ūkio įstatymo pataisas. Pagal jas siūlyta, kad ūkininkai galėtų statyti tik tuose sklypuose, kurių plotas siekia bent 3 hektarus.
Iš 69 Seimo narių už balsavo 33, prieš – 3, susilaikė – 33.
Įstatymo pataisas pateikė Seimo nariai Simonas Gentvilas, Juozas Baublys, Kazys Starkevičius, Algimantas Salamakinas, Guoda Burokienė, Aurimas Gaidžiūnas ir Kęstutis Mažeika.
Trakuose – 2,5 tūkst. ūkininkų
Nurodoma, kad dabartinis teisinis reguliavimas sukūrė prielaidas masiniam piktnaudžiavimui. Esą lengvata žemės ūkio paskirties žemės sklype statyti ūkininko sodybą pradėjo naudotis ne tik ūkininkai, bet ir namus besistatantys žmonės.
„Gyvenamąjį namą ketinantys statyti asmenys, vaizdingose, rekreacijai tinkančiose ar nedideliu atstumu nuo miestų administracinių ribų esančiose kaimų teritorijose už santykinai nedidelę kainą įsigiję vos 0,5 ha ploto ribą siekiančius žemės ūkio paskirties žemės sklypus ir turintys formalų ūkininko pažymėjimą“, – tuos, kurie naudojasi įstatymo spraga, įvardija Seimo nariai.
Liberalas Simonas Gentvilas tikina, kad dėl šios spragos nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose, apeinant kitus reglamentus, statomos sodybos.
„2,5 tūkst. Trakų nacionaliniame parke yra pristatyta ūkininko sodybų. Į jas pažiūrėjus matyti, jos kad tikrai nevykdo ūkininko veiklos“, – Seime ketvirtadienį kalbėjo jis.
Seimo nario teigimu, jei dabar namas pastatytas žemės ūkio paskirties sklype, tai galima taisyti.
„Jeigu turite žemės ūkio paskirties sklypą, per 10 dienų jo paskirtį galima pasikeisti į gyvenamąją, jeigu tai leidžia savivaldybės bendrasis planas. Per bendrąjį planą savivaldybės sprendžia, kur teritorijas urbanizuos ir kur ne. Jei sklypas patenka į tą teritoriją, paskirtį pasikeisti pavyks“, – sakė jis.
Nukreipė strėles į teritorijų planavimo įstatymus
Tačiau priešingai buvo nusiteikę Seimo nariai. Edmundas Pupinis mano, kad dėl tokios pataisos naudos gaus tik architektai ir projektuotojai. Taip pat suabejota ir principu, pagal kurį sprendžiama, asmuo ūkininkauja ar ne. Teisės departamento išvadose nurodoma, kad ne valdomas plotas leistų statyti sodybą ar ne, o pajamų rūšis.
„Neturėtume pastūmėti žmonių, kad urbanizacija priemiesčiuose vyktų ne pagal ūkininkų pažymėjimus, o pagal teritorijų planavimą“, – įsitikinęs S.Gentvilas.
„Kas dabar pateikta, tikrai nepagerintų situacijos, o pablogintų. Šis pasiūlymas turėtų būti taisytinas. O kodėl ta spraga bando naudotis? Vadinasi, labai sudėtinga namus statyti. Projektai ilgai derinami. Ką manote, kaip jaunoms šeimoms palengvinti, kad nesinaudotų spraga?“ – sakė Juozas Baublys.
Artūras Skardžius taip pat teigė manantis, kad reikia taisyti teritorijų planavimo, o ne ūkininkų sodybų įstatymus.
Daugiausia ūkininkų – Vilniaus regione
Ūkininkų ūkių registro duomenimis, 2018 metų sausį šalyje registruota maždaug 122,5 tūkst. ūkininkų ūkių, o vidutinis ūkio dydis siekė 9,37 hektaro.
Daugiausia – 17,2 tūkst. – ūkininkų yra Vilniaus regione, Kauno – 16,5 tūkst. ir Utenos – 13 tūkst., jie sudarė beveik 40 proc. visų užregistruotų ūkių. Vyrauja maži ūkiai: 30 proc. jų yra vieno–trijų hektarų, 21 proc. – penkių–dešimties hektarų, 18 proc. – trijų–penkių hektarų.
„Neįtvirtinus Įstatyme reikalavimų, <...> pažeidžiamas Konstitucijoje įtvirtintas asmenų lygiateisiškumo principas, draudžiantis objektyviai nepateisinamas privilegijas teikti tam tikrai asmenų grupei, taip pat vyksta chaotiškas neurbanizuotų ir neurbanizuojamų, žemės ūkio veiklai ar rekreacijai tinkančių teritorijų užstatymas, prarandama galimybę užtikrinti urbanistinę kokybę ir tikėtis darnios plėtros“, – rašoma įstatymo pataisų aiškinamajame rašte.
