15min primena, kad Seimo nariai „valstiečiai“ Ramūnas Karbauskis, Jonas Jarutis, Aušrinė Norkienė ir Agnė Širinskienė Seimui pasiūlė palikti mažiausią mokesčio tarifą, 0,5 proc. Taip pat sumažinti NT neapmokestinamąjį dydį nuo dabartinės 220 tūkst. eurų iki 100 tūkst. arba 150 tūkst. eurų ribos.
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) pritarė kartelės mažinimui iki 150 tūkst. eurų.
Pristatydama šį siūlymą Seimo nariams A.Širinskienė lapkritį yra sakiusi, kad jų siūlymas – kompromisas.
Po svarstymo Seime įstatymo pakeitimams iš 93 Seimo narių už balsavo 50, prieš – 17, susilaikė – 26.
Norėtų skirti savivaldybėms
Seimo narys, konservatorius Mykolas Majauskas dar kartą išreiškė susirūpinimą, kad šis mokestis neigiamai paveiks vyresnius vienišus asmenis.
„Realybė tokia, kad nekilnojamojo turto pusryčiams neatsikąsi, ant duonos neužsitepsi ir mokesčių iš pensijos nesusimokėsi“, – tikino jis.
Taip pat M.Majauskas mano, kad nuleista mokestinė kartelė paveiks ir išsiskyrusius asmenis. Jis sakė gavęs „nemažai laiškų“ iš žmonių, kuriems išskyrus užkraunama ne tik paskola, bet ir turtas, už kurį dabar gali tekti mokėti nekilnojamojo turto mokestį.
„Jei šeima išsiskiria, nekilnojamasis turtas tampa vieno asmens nuosavybė“, – atkreipė dėmesį.
M.Majauskas pasiūlė taikyti lengvatą vienišoms šeimoms, mamoms, tėvams, kurie po skyrybų lieka su vaikams, kad jiems NT mokestis nepadidėtų.
BFK nepritarė šiam siūlymui, argumentuodamas, kad gali pasitaikyti piktnaudžiavimų. Siūlymui nepritarė ir Seimas.
Be to, konservatorius priminė, kad šis mokestis bus surinktas ne į savivaldybių, o į valstybės biudžetą.
„Todėl toks mokestis tikrai nėra tikslingas“, – sakė M.Majauskas.
M.Majauskas priminė, kad kitais metais bus atliekamas masinis NT vertinimas ir po jo „dar bent 10 tūkst. žmonių pateks po tokiu mokesčiu“.
„Turtingiausi asmenys galės vis tiek išvengti mokesčio, nes jie gali įdėti nekilnojamąjį turtą į įmonę. Siūlau rimtai apsvarstyti ir neskubėti su tokio mokesčio įvedimu“, – aiškino jis.
Konservatorė Gintarė Skaistė mano, kad nekilnojamojo turto mokestis turėtų paskatinti NT rinką, nelaikyti turto ir gautos pajamos savivaldybės skatinti tvarkyti infrastruktūrą. Tačiau šis įstatymo pokytis yra neesminis, sako ji.
„Kam toks pokytis yra reikalingas, jei valstybės mastu jo pajamos menkos? Valdančiųjų vietoje pagalvočiau, ar verta erzinti visuomenę, jei jų poveikis minimalus“ – tikino G.Skaistė.
Valdančiajai koalicijai priklausančios frakcijos „Lietuvos gerovei“ narys bei BFK pirmininko pavaduotojas Algirdas Butkevičius jai pritarė ir atkreipė dėmesį, kad biudžetas iš naujos mokesčio kartelės gaus 2,5 mln. eurų.
„Ar teisingai pasirinkta, turint omeny, kad po metų vyks rinkimai ir teikiamas toks projektas?“ – pastebėjo jis
A.Butkevičius pasiūlė, kad VMI pati galėtų prašyti įvertinti būsto vertę, jei mano, kad rinkos ir vertinimo vertė neatitinka realybės. BFK atmetė šį siūlymą argumentuojant, kad taip VMI įgautų galią persekioti asmenis, vertinti atskirtų žmonių turtą kiek nori ir kada nori.
„Mokesčių inspektorius gali tikrinti, jei mato, kad 20 proc. skiriasi individualaus vertinimo vertė“, – patikslino A.Butkevičius, tačiau šiam siūlymui Seimo nariai nepritarė.
Taip pat A.Butkevičius pritarė M.Majauskui ir G.Skaistei, kad šis mokestis turėtų būti skiriamas savivaldybėms, o ne renkamas į valstybės biudžetą.
A.Butkevičius teikė pataisas, kad NT mokestinė vertę nustatyti kasmet, vietoje to, kaip tai daroma dabar – kas penkerius metus. Tam nepritarė M.Majauskas, kuris tai pavadino „dar vienu neatsakingu sprendimu“. Tačiau šiam siūlymui nepritarė Seimas.
Įsigaliotų nuo metų pradžios
Dabar siūloma, kad įstatymo pakeitimai įsigaliotų nuo 2020 metų sausio 1 dienos. Konservatorius M.Majauskas pateikė pasiūlymą įsigaliojimą nukelti pusmečiui – iki kitų metų liepos 1 dienos.
Tačiau BFK mano, kad toks siūlymas situacijos mokesčių mokėtojams iš esmės nekeistų, „kadangi gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto mokestis turi būti deklaruojamas ir sumokamas iki einamųjų metų gruodžio 15 d.“
„Be kita ko, pajamos iš nekilnojamojo turto mokesčio už fizinių asmenų turimą nekomercinės paskirties nekilnojamąjį turtą jau yra suplanuotos ir įtrauktos į 2020 m. valstybės biudžetą“, – rašoma BFK išvadoje.
Seimas taip pat pritarė, kad įstatymo pataisos turi įsigalioti nuo metų pradžios.
15min skelbė, kad jei NT neapmokestinama riba šiais metais būtų buvusi 150 tūkst. eurų, o ne 220 tūkst., tai, 2019 metų duomenimis, mokesčių mokėtojų, kurie būtų turėję pateikti nekilnojamojo turto mokesčio deklaraciją, dėl mažesnės ribos būtų buvę apie 15,5 tūkst. daugiau, rodo VMI pateikti duomenys.
VMI duomenimis, 2018 metais apie 4,2 tūkst. gyventojų deklaravo beveik 2,3 mln. eurų nekilnojamojo turto mokesčio, o 2017 metais apie 4,2 tūkst. gyventojų deklaravo daugiau nei 1,4 mln. eurų.
Vyriausybės siūlymas buvo grąžintas tobulinimui
Vyriausybė anksčiau siūlė sumažinti neapmokestinamąjį NT dydį nuo 220 tūkst. eurų iki 100 tūkst. eurų. Taip pat nuo 0,3 iki 0,5 proc. padidinti minimalų NT mokesčio tarifą visam apmokestinamajam fizinių ir juridinių asmenų komercinės ir nekomercinės paskirties NT.
Pagal Finansų ministerijos pasiūlymą, NT mokestį būtų mokėję apie 37 tūkst. žmonių, iš jų – apie 26 tūkst. Vilniuje. Šiuo metu NT mokestį moka tik apie 3,5 tūkst. gyventojų.
Tačiau Seimas po pateikimo grąžino įstatymo projektą tobulinimui.
BNS skelbė, kad ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio nuomone, pradėtas svarstyti projektas yra žingsnis teigiama linkme, tačiau anksčiau atmestas Vyriausybės pasiūlymas buvo kokybiškesnis.
„Girdint argumentus, kad jei yra kažkas socialiai remtinas, gyvenantis Vilniaus senamiestyje, turintis keturių kambarių butą, ir dėl to skursta – tokie argumentai manęs neįtikina“, – lapkričio viduryje savo poziciją išsakė Vyriausybės vadovas.
