„Komisija dar jokio sprendimo nepriėmė, tiktai sutarėme, kad bus parengtas nutarimo projektas, kurio esmė būtų kreipimasis į Vyriausybę, atkreipiant dėmesį, kad vyksta turto išvalstybinimas nesivadovaujant privatizavimo įstatymais, privatizavimo institucijomis ir procedūromis“, – trečiadienį po komisijos posėdžio BNS sakė jos vadovas „valstietis“ Virgilijus Poderys.
Toks kreipimąsis į premjerą inicijuojamas, atsižvelgiant į suplanuotą „NT Valdų“ turto išpardavimą. Komisijos narys Artūras Skardžius piktinasi, kad kartu su statiniais yra parduodama ir valstybinė žemė.
„Tokie įgaliojimai „NT Valdoms“ nesuteikti parceliuoti jiems nepriklausančią žemę, nors jie yra šioje žemėje pasirengę projektus,“ – teigė parlamentaras.
Turėtume Seimo projektą paruošti blokuojant tokius išpardavimus, – teigė E.Gentvilas.
Parlamentaras Naglis Puteikis siūlė komisijai kreiptis į premjerą Saulių Skvernelį ir prašyti sustabdyti aukcionus, o liberalas Eugenijus Gentvilas – Energetikos komisijos vardu rengti Seimo nutarimo projektą, kuriuo būtų atkreipiamas ministerijų dėmesys, kad vyksta turto iššvaistymas.
„Turėtume Seimo projektą paruošti blokuojant tokius išpardavimus. Tai būtų aiškus barjeras ateityje ir kitiems, tokiu būdu bandyti (parduoti valstybės turtą – BNS)“, – komisijos posėdyje teigė E.Gentvilas.
V.Poderys piktinosi, kad Turto bankas, užuot pardavinėjęs „didelį turtą, rūpinasi fermomis“.
„Yra privatizavimo institucija (Turto bankas – BNS) ir ji pardavinėja kažkokius niekalus – skelbia aukcionus ir niekas neperka kažkokių sandėliukų, fermų, atplaišų. Ir šalia yra valstybiniai holdingai – valstybės valdomos arba įtakojamos įmonės, kurios tiesiai pardavinėja labai neblogą turtą“, – tvirtino V.Poderys.
Jis pabrėžė, kad ignoruojant privatizavimo procedūras vyksta valstybės turto iššvaistymas.
„Prieš 20 metų tokie procesai taip pat vyko, tai buvo vadinama prichvatizacija, bet visuomeniškai ir politiškai tai buvo smerkiama, nepriimtina. Šioje vietoje (Valstybės – BNS) kontrolė galėtų sistemiškai pasižiūrėti, kaip valstybėje vyksta legalus išvalstybinimas – tokio audito labai norėtume, nes tas tiesus turto išpardavimas labai plečiasi, nes visi pamatė, kad čia politikai nereaguoja. Klausiau, kodėl taip elgiamasi, atsakė, kad geriau, greičiau ir efektyviau, o per privatizavimą – ilgai, klampiai“, – pridūrė V. Poderys.
Pasak jo, tai liečia ir Lietuvos pašto planuojamą turto pardavimą.
Valstybės kontrolės Audito departamento direktorės pavaduotojas Mindaugas Milčiūnas komisijos posėdyje tikino, kad kontrolieriai bandys gilintis į problemą, tačiau neatsakė, kada auditas būtų pradėtas.
Energetikos komisija ketina kitą savaitę valstybės turto išpardavimo klausimą aptarti su Turto banko ir įvairių ministerijų atstovais.
Valstybės valdoma energetikos grupė „Lietuvos energija“ yra paskelbusi apie planus 2021 metais persikelti į vieną biurą, todėl išparduoda jai nereikalingą nekilnojamąjį turtą. Iš viso gruodį vyksiančiuose aukcionuose „NT Valdos“ siūlys įsigyti iš viso 40 objektų visoje Lietuvoje, pradinė jų pardavimo kaina – 43,3 mln. eurų (su PVM).
