Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Seimo „valstietės“ ir Raseinių savivaldybės administracijos direktoriaus kieme – užimta valstybinė žemė

Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) nustatė, kad greta Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Remigijaus Ačo bei Seimo narės, „valstiečių“ frakcijos atstovės Vidos Ačienės sklypų Raseinių rajone yra užimta valstybinė žemė.
Prie R.Ačo ir V.Ačienės sklypų Raseinių rajone - užimta valstybinė žemė
Prie R.Ačo ir V.Ačienės sklypų Raseinių rajone – užimta valstybinė žemė / Austėjos Usavičiūtės/15min iliustracija

R.Ačas Raseinių rajone, Ylių kaime valdo šešis sklypus, turi sodybą, taip pat vieną sklypą teritorijoje kartu su vyru valdo ir V.Ačienė. Kitas teritorijoje esantis sklypas priklauso bendrovei „Agrorema“. Šios įmonės direktorius Orestas Jankauskas yra R.Ačo svainis. Iš viso sodybos teritorija siekia apie 11 hektarų, sklypuose – daugybė įvairių pastatų: nuo gyvenamųjų namų, svečių namų iki sandėlių ir garažų.

Patikrinimą greta sodybos atlikusi NŽT rado aptvertos valstybinės žemės, surašė nurodymą atlaisvinti užimtą teritoriją, įspėja apie gresiančias baudas. O R.Ačas aiškina, kad tokį NŽT sprendimą ketina skųsti teismui.

NŽT nustatė pažeidimus

Nacionalinės žemės tarnybos atstovai teritorijoje greta politikų sodybos apsilankė po gauto skundo. Apie šią situaciją jau skelbė vietos laikraštis „Alio, Raseiniai“. 15min žiniomis, NŽT patikrinimo metu buvo nustatyta, kad greta privačių sklypų yra užimti ir daugiau nei 7 arai valstybinės žemės.

„Kovo mėnesį gauto skundo pagrindu, 2018 m. balandžio 12 d. buvo atliktas žemės sklypo žemės naudojimo valstybinės kontrolės patikrinimas ir surašytas žemės naudojimo valstybinės kontrolės patikrinimo aktas.

Patikros metu nustatyta, kad užimta dalis valstybinės žemės. 2018 m. balandžio 17 d. NŽT Raseinių skyrius išsiuntė sklypo savininkui raštą, kuriuo įvardijamas nustatytas pažeidimas, prašoma imtis priemonių ir atlaisvinti užimtą žemę, t. y. pašalinti tvorą iš valstybinės žemės teritorijos per 3 mėnesius nuo akto surašymo datos. Po šio termino bus atliktas pakartotinis žemės naudojimo patikrinimas vietoje“, – rašoma NŽT atstovės Aušrinės Lisauskienės 15min atsiųstame atsakyme.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Nacionalinė Žemės Tarnyba
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Nacionalinė Žemės Tarnyba

Taip pat NŽT atstovė informavo apie gresiančią baudą: „Minėtu raštu taip pat pranešta, kad už savavališką valstybinės ir privačios žemės užėmimą bei naudojimą ir vengimą ją grąžinti atsakomybė numatyta Administracinių nusižengimų kodekso 110 straipsnyje, kurio sankcijose numatyta bauda yra nuo 300 iki 560 Eur, už pakartotinius veiksmus numatyta bauda yra nuo 550 iki 1200 Eur.“

NŽT primena, kad Žemės įstatyme yra įtvirtinta nuostata, jog savavališkai užimti žemės sklypai privalo būti grąžinami teisėtiems savininkams, valdytojams neatlyginant neteisėto naudojimo metu įdėtų sąnaudų ir žemės sklypus savavališkai užėmę fiziniai ir juridiniai asmenys privalo atlyginti žemės sklypo sutvarkymo išlaidas.

Šių pareigų ir prievolių nevykdant, jos gali būti vykdomos priverstinai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta sprendimų vykdymo tvarka.

R.Ačas ketina kreiptis į teismą

Seimo narė V.Ačienė 15min teigė negalinti pakomentuoti situacijos, nes ją geriau žino jos vyras.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Vida Ačienė
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Vida Ačienė

„Žinokite, tiesiog nežinau ir negaliu pakomentuoti. Galbūt daugiau žino vyras apie tą dalyką. Kiek žinau, jis derina su atsakingom institucijom ir žiūri, kur ten yra kas prasilenkta. Pas jį visa dokumentacija yra, brėžiniai, projektai ir, kiek žinau, jis derina tuos dalykus, ar yra prasižengta, ar ne. Manau, dar yra nesibaigęs procesas“, – sakė V.Ačienė.

Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktorius R.Ačas iš tiesų žinojo daugiau. Jis 15min teigė, kad per daug metų pasislinko sklypų ribos. Jo teigimu, dėl NŽT nurodymo bus kreipiamasi į teismą.

„Žemė ta, kuri buvo atmatuota, ji buvo atmatuota 1991 metais ir ten, kur buvo sukalti kuolai, taip ir yra. Taip ir yra medžiai užsodinti, o kad aš nemeluoju, pagal medžių dydį jau matyti, kaip viskas susodinta. Tada buvo preliminarūs matavimai atliekami. Dabar yra viskas labai paprasta, ateina su prietaisu, per palydovinę sistemą mato tiksliai ribas ir visa kita“, – kalbėjo R.Ačas.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Remigijus Ačas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Remigijus Ačas

Jis teigė ketinantis kreiptis į teismą dėl NŽT nurodymo: „Nuo 1991 metų, keičiantis teisės aktams, šitie visi dalykai, nors žemė yra nekilnojamas turtas, tačiau jos ribos slankiojo.

Aš turiu visus dokumentus, kurie yra nuo 1991 metų. Kai aš gausiu reikalavimą surašytą, aš duosiu į teismą. Keičiantis teisės aktams, kad ji (žemė – aut. pas.) ten pasislinko ar dar ką nors, tai yra ginčo dalykas.“

Pasak politiko, rajone tokių atvejų yra ne vienas: „Aš jokios problemos toje vietoje nematau, yra teisminis ginčas. Aš šitoje vietoje jaučiuosi teisus, keitėsi teisės aktai ir žemė tapo vos ne stumdomu dalyku. Daug tokių atvejų yra rajone.“

R.Ačas pripažino, kad tvora, kuri, kaip dabar nustatyta, užtveria ir valstybinės žemės gabalą, yra pastatyta neseniai. Jis aiškino, jog tvoros reikėjo dėl eismo saugumo, mat kieme planuoja laikyti naminius gyvūnus.

Beje, šios sodybos statyboms skirta ir Europos Sąjungos paramos. Duomenys rodo, kad 2012 metais Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) skyrė beveik 200 tūkstančių eurų R.Ačui projekto „Kaimo turizmo sodybos įkūrimas Ylių kaime“ įgyvendinimui. Tuo metu jo žmona V.Ačienė dirbo NMA Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento direktoriaus pavaduotoja. Kaip skelbta, nuo sprendimo, susijusio su parama vyro sodybai, priėmimo ji tuomet nusišalino.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?