Didelių statybos projektų Šiaulių centre vis dar nevyksta, nors galimybių čia yra. Pavyzdžiui, „Baltijos restoranas“ – geras taikinys investuotojams miesto centre, bet imtis jo bijomasi, nes reikia esminės rekonstrukcijos, didelių investicijų. Kitas puikioje vietoje esantis pastatas – vadinamasis „Senasis dvaras“. Jau prieš dešimtmetį buvo planuojama jį rekonstruoti, bet iki šiol neatsirado tokio, kuris realiai imtų ir įgyvendintų.
„Parduosi trečdalį, o paskui – ką?“, – kalba Šiaulių verslininkai ir nukreipia investicijas plėtrai į Vilnių.
Kodėl plėtotojai neklauso rinkos? Nes bijo
Krizės prisiminimai, regis, vis dar kausto Šiaulių NT rinką. Dideli projektai regionuose neįgyvendinami per 12 mėnesių, o per metus situacija gali pasikeisti – tai gniaužia norus sukurti kažką didesnio, todėl orientuojamasi į greitai įgyvendinamus projektus.
Vidutinio dydžio, apie 150 kv. m, individualų namą Šiauliuose šiandien galima nusipirkti už 150 – 170 tūkstančių eurų. Palyginimui, gerai suremontuotas panašaus ploto butas kainuotų apie 100 tūkstančių eurų. 1 kambario butas Šiauliuose kainuoja 20-30 tūkst. eurų. Tokių pirkėjai – vyresnio amžiaus vieniši žmonės, kuriems didelių plotų butai ar namai, vaikams palikus tėvus, tampa per dideli ir slegiantys.
Kita pirkėjų grupė – investuotojai į nuomai skirtus būstus. Nuomojamų būstų Šiauliuose yra per mažai, jų kainos – artimos sostinės nuomos kainoms (150 – 300 eurų per mėnesį). Trečiasis klientas – savivaldybė, kuriai nuolat trūksta nedidelio ploto butų socialinio būsto fondui. Nedideli 4-5 butų namai, 4-5 kotedžų kompleksai aplinkui Šiaulius, vystomi, bet rinka akivaizdžiai sako, kad to yra per mažai.
Šiauliečiai perka sklypus namams
„Šiaulių centras „miega“, o gyvenamieji kvartalai tęsia ekspansiją į miesto pakraščius ir Šiaulių rajoną. Sodų bendrijos tampa gyvenamųjų namų kvartalais, bet miestas ties jų teritorijomis nesustoja. Šiuo metu 7-10 km spinduliu aplinkui Šiaulius, ten, kur prieš dešimtmetį plytėjo laukai ir pievos, klojami vandentiekio ir nuotekų vamzdžiai, elektros kabeliai, dujos, dygsta nauji gyvenamieji kvartalai“, – pasakoja A.Liorentas.
Anot jo, didžiausios naujakurių problemos – viešasis transportas ir asfaltuoti keliai, kurių dažnai nėra, nes savivaldybė į tokią miesto plėtrą neinvestuoja, o patiems gyventojams išasfaltuoti kelius yra labai brangu. Būna, kad taip pagyvenę keletą metų parduoda namą ir keliasi į butą, nes kol vaikai lanko mokyklas, darželius, tokie namai, nepasiekiami viešuoju transportu, tampa tėvų galvos skausmu.
„Šiaulių plėtimasis į plotį sustos, kai pasidarys per toli, per ilgai, nebepatogu pasiekti centrą. Tuomet miestas pradės tankėti ir augti į aukštį. O kol besiplečiantis miestas yra patogus jo gyventojams, žinoma, kad jų dalis rinksis individualius namus ar kotedžus vietoje būsto daugiabutyje“, – teigia A. Liorentas.
