Parduota daugiau sklypų
„Šalies nekilnojamojo turto sandorių rinką toliau į priekį traukia žemės sklypų pardavimai, o štai metų pradžioje rekordinius augimo tempus demonstravusi butų rinka, panašu, aprimo ir jau antrą mėnesį sandorių skaičiaus kreivė juda žemyn“ , – sakė Registrų centro Duomenų atvėrimo skyriaus vadovas Paulius Rudzkis, trečiadienį žurnalistams pristatęs naujausias būsto rinkos tendencijas.
Visoje Lietuvoje šiemet pirmąjį pusmetį pirkimo-pardavimo sandoriais perleista 62,6 tūkst. NT objektų, arba 5,8 proc. daugiau nei praėjusių metų sausį-birželį (59,2 tūkst.).
Pusę perleistų NT objektų sudarė žemės sklypų sandoriai – šiemet savininkus pakeitė 31,1 tūkst. sklypų, arba 6,6 proc. daugiau nei pernai per pirmąjį pusmetį (29,2 tūkst. sklypų).
Šių metų pradžioje augusi butų sandorių rinkos kreivė pirmojo pusmečio pabaigoje pakrypo žemyn.
Visoje šalyje šiemet savininkus jau pakeitė 17,1 tūkst. butų – 5 proc. daugiau nei praėjusių metų tuo pačiu metu (16,3 tūkst.).Tačiau vien per birželį parduota beveik 2,8 tūkst. butų – 4 proc. mažiau nei praėjusių metų birželį ir 9,5 proc. mažiau nei šių metų gegužę.
Bendros šalies butų sandorių tendencijos atsispindėjo ir šalies didmiesčiuose. Vilniuje, preliminariais duomenimis, pirmąjį pusmetį parduota beveik 5,7 tūkst. butų – 4,3 proc. daugiau nei pernai sausį-birželį, Kaune – 2,4 tūkst. (7,8 proc. daugiau), Klaipėdoje – 1,5 tūkst. (5,3 proc. daugiau), Šiauliuose – 816 (11,6 proc. daugiau), Panevėžyje – 613 (17,2 proc. daugiau).
Kalbant apie investicinius butus, didžiausias augimas (65 proc.) yra Kaune. Jų įsigyta 567. Mažiau investicinių butų įsigyta Klaipėdoje – 262 (augimas yra 28 proc.), daugiau Vilniuje (846 butai), tačiau čia augimas lėtesnis – 16 proc.
Šiais metais visoje šalyje taip pat buvo parduota beveik 5,4 tūkst. gyvenamųjų namų – 8,6 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu (4,9 tūkst.), o vien tik birželį – 966 (pernai birželį – 955, šių metų gegužę – 1 117).
„Čia lyderis yra Kauno regionas, kur buvo parduoti 844 individualūs namai“, – kalbėjo P. Rudzkis ir pridūrė, kad pagal augimo greitį pirmauja Klaipėda – augimas yra 20 proc.
Čia lyderis yra Kauno regionas, kur buvo parduoti 844 individualūs namai, – sakė P. Rudzkis
Mažiau deklaravo gyvenamą vietą Lietuvoje
Dabar Lietuvoje gyvenamąją vietą deklaravę 3,03 mln. žmonių, lyginant su sausio 1 d., jų sumažėjo 4,1 tūkst.
„Palyginti su šių metų pradžia, teigiamas savo gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų skaičiaus pokytis fiksuotas trijų šalies didmiesčių ir jų rajonų savivaldybėse, taip pat Šiaulių mieste, Palangoje, Elektrėnuose ir Neringoje“, – išskyrė P. Rudzkis.
Teigiamas savo gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų skaičiaus pokytis fiksuotas trijų šalies didmiesčių ir jų rajonų savivaldybėse, taip pat Šiaulių mieste, Palangoje, Elektrėnuose ir Neringoje“ , – išskyrė P. Rudzkis.
Pavyzdžiui, šiemet Vilniaus mieste ir rajone gyvenamą vietą deklaravo 680 tūkst. gyventojų, Kauno mieste ir rajone – 410 tūkst., o Klaipėdos mieste ir rajone – 227 tūkst. Didžiausias augimas (5,1 tūkst. lyginant su pernai sausio 1 d.) yra Vilniaus mieste ir rajone.
Sparčiai daugėja mažųjų bendrijų
P.Rudzkis sakė, kad stabiliai auga naujai steigiamų juridinių asmenų skaičius. Pirmąjį šių metų pusmetį įsteigta apie 6,5 tūkst. juridinių asmenų, daugiausiai Uždarųjų akcinių bendrovių (UAB) (3 tūkst.), tačiau lyginant su pernai jų sumažėjo 7 proc. Tuo tarpu pasak, Registrų centro atstovo, sparčiausiai išaugo mažųjų bendrijų skaičius. Jų įsteigta 2,5 tūkst. Augimas yra 23 proc.
„Dėl mažųjų bendrijų paprastumo, fiziniai asmenys labiau renkasi steigti mažąsias bendrijas“, – apie kasmet mažėjanti Individualių įmonių kūrimą kalbėjo P. Rudzkis.
Dėl mažųjų bendrijų paprastumo, fiziniai asmenys labiau renkasi steigti mažąsias bendrijas“, – teigė P. Rudzkis.
Jo teigimu, liepos 1 d. Lietuvoje buvo įregistruota apie 240 tūkst. juridinių asmenų (3 proc. daugiau nei 2018 m. liepos 1 dieną), tačiau dalis (apie 30 tūkst.) juridinių asmenų yra laikomi neveiksniais, jau eilę metų Registrų centrui neteikiančiais jokių duomenų.
Daugiausiai Lietuvoje yra UAB – viso apie 130 tūkst., mažųjų bendrijų –18 tūkst., individualių įmonių – 35 tūkst.
