Bendra šių modernizacijos projektų suma siekia 80 mln. eurų. Kaip pastebi šios įstaigos finansavimo paslaugų vystymo departamento projektų vadovas Gedas Janėnas, finansavimą jau užsitikrino didžioji dalis daugiabučių, šiemet prisijungusių prie Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos.
Pagerino finansavimo sąlygas
G. Janėnas atkreipia dėmesį, kad šiemet viena didžiausių renovaciją finansuojančių įstaigų, siekdama paskatinti daugiabučių atnaujinimo procesą, pagerino finansavimo sąlygas: „Anksčiau lengvatinio kredito renovacijai paėmimui turėjo pritarti ne mažiau kaip 60 proc. visų butų savininkų, o nuo šiol – užtenka 55 proc. daugiabučio namo savininkų pritarimo.“
Vertindamas šiemet prie programos prisijungusių namų padėtį, atnaujinimo projektų finansavimo ekspertas sako, kad gyventojai vis aktyviau dalyvauja susirinkimuose dėl renovacijos ir vis dažniau priima teigiamus sprendimus dėl savo daugiabučio namo atnaujinimo, buities sąlygų ir gyvenimo kokybės pagerinimo. Mažėja ir „paskutinę akimirką“ renovacijos planų atsisakančių namų: „Visoje Lietuvoje jaučiamas renovacijos proceso paspartėjimas, administratoriai kreipiasi į banką, siekdami įgyvendinti naujus investicinius projektus.“
Banko specialistus, dirbančius su renovacija, džiugina, ir tai, kad didėja renovacijos administratorių profesionalumas, o tai reiškia sklandesnį ir greitesnį renovacijos kredito išdavimą. „Dirbame su Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programa jau nebe pirmus metus, tad galima aiškiai matyti, kad renovacijos administratorių profesionalumas didėja. Kai kurie iš jų dėl renovacijos projektų finansavimo kreipiasi nebe pirmą kartą ir bankui pateikiamų dokumentų kokybė pastebimai gerėja“, – komentuoja G. Janėnas.
Didžiausias iššūkis – skolininkai
Vienas rimtesnių iššūkių įsibėgėjant Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programai, kaip ir anksčiau, yra skolininkai. „Vertindami finansavimui pateiktus projektus, matome, kad kai kuriuose daugiabučiuose namuose dar yra apie 10 proc. nemokių butų bei kitų patalpų savininkų. Laimei, tokių atvejų kaskart vis mažėja“, – pastebi G. Janėnas bei primena, kad norint gauti paskolą renovacijai, butų savininkų, turinčių daugiau kaip 60 dienų pradelstų įsipareigojimų, neviršijančių 170 eurų sumos nors vienai komunalines paslaugas teikiančiai įmonei ar daugiabučio namo naudojimo patalpų valdytojui, turi būti mažiau nei 10 proc. visų daugiabučio namo butų savininkų.
Pašnekovas primena, kad ir kitos esminės renovacijos finansavimo sąlygos nepasikeitė – kreiptis dėl paskolos renovacijai gali ne mažesni nei trijų butų daugiabučiai, kurių statybos leidimas buvo išduotas iki 1993 m. Lengvatinę paskolą su 3 proc. fiksuotosios metinės palūkanos galima imti 20 metų terminui, tačiau gyventojai gali savo paskolos dalį grąžinti per trumpesnį laiką. Už tai nėra taikomi jokie papildomi mokesčiai. Paskolos sutartį gyventojų vardu pasirašo renovacijos projekto administratorius, atsakingas už daugiabučio modernizacijos įgyvendinimą.
Iš viso ši finansinė institucija jau yra suteikusi paskolas 1 350 daugiabučių namų atnaujinimo projektų įgyvendinimui. Bendra finansuotų projektų suma siekia 322 mln. eurų. Vienas didžiausių finansuotojų yra Europos investicijų banko (EIB) partneris Lietuvoje. EIB administruoja Europos Sąjungos programos fondą „Jessica II“, kurio lėšomis finansuojamas daugiabučių atnaujinimas Lietuvoje.
