Sveikatos specialistų teigimu, visos asbesto atmainos sukelia piktybinius navikus. Dažniausios asbesto sukeliamos ligos – plaučių bei krūtinplėvės asbestozė, krūtinplėvės bei pilvaplėvės mezotelioma, gerklų, plaučių, skrandžio, storosios žarnos, inkstų vėžys.
Lietuvoje nuo šeštojo XX a. dešimtmečio veikė du asbestinio cemento produktų fabrikai. Tai Daugėlių statybinių medžiagų kombinatas ir „Akmenės cementas“. Ekspertų teigimu, Lietuvoje per tą laiką galėjo būti sunaudota apie 1 mln. tonų asbesto turinčių gaminių, iš kurių apie 96 proc. sudaro šiferinė stogų danga. 2008 m. Lietuvoje buvo patvirtinta Asbesto šalinimo programa, kuri inicijavo senų nuodingų stogo dangų keitimą naujomis ir dalinį jų kompensavimą. Tačiau tai problemos iki galo neišsprendė.
„Važiuojant per visus šalies miestus ir miestelius ir vertinant plika akimi, 60–70 proc. stogų dar gali būti nepakeista, – mano stogų danga prekiaujančios įmonės „Monier“ Vilniaus regiono pardavimų atstovas Eduardas Jurevičius. – Kaimuose ši programa buvo sėkminga, manau, ji atspindi mūsų šių dienų realybę, kad realiai kas norėjo ir galėjo, stogus pasikeitė. Nes iš tiesų kiek bebūtų tos paramos, vis tiek reikia prisidėti savo finansais ir rūpesčiu.“
Tačiau, anot pašnekovo, matant realiai tuštėjančius miestelius ir kaimus, labai daug vilties dėti į tokias programas nevertėtų.
Stabdo maža perkamoji galia
E.Jurevičius neslepia – stogas yra didelė investicija ir, kokį bepasirinktum, tam reikia nemažai pinigų. Varžtai, mediena, plėvelė – finansai skaičiuojami ne šimtais, o tūkstančiais eurų, o dar meistro paslaugos.
„Šeimos biudžetui ir mieste būtų skausminga paimti iš šeimos kasos kokius 3 tūkst. eurų. Tai pinigai, kuriuos reikia susiplanuoti, kaupti. Mums yra buvę, kad moteris pasiskaičiavo stogo keitimo sąmatą ir labai mandagiai pasakė, kad metus laiko negalėtų pirkti nei valgyti, nieko, nes dirba mokytoja“, – sako specialistas ir sutinka, kad tokia yra realybė: dalis žmonių gal ir norėtų pakeisti savo stogą, bet tiesiog tiek investuoti negali. O kaime ypač.
Iš šios problemos paskui atsiranda visos kitos bėdos: pigiausių medžiagų paieška, nepilnos komplektacijos stogai, kada skaičiuojant centus imamas tik minimumas. „Kaip Lietuvoje išpopuliarėjo tie plastikinių dailylenčių fasadai? Iš kur ta mada? Dėl to, kad tai yra pigu ir greitai, ir nepūna, ir dažyt paskui nereikia. Taip mes ir atrodom su tom plastikinėm lentom“, – beviltiškai skėsteli rankomis stogų ekspertas.
Kitas dalykas, anot E.Jurevičiaus, yra mažėjantis gyventojų skaičius mažuose miestuose ir miesteliuose, kurie kasmet vis labiau tuštėja.
„Žiemą labai paprasta sustoti kokiame nors miestelyje, pasivaikščioti ir pasižiūrėti: kieme yra pėdos ar nėra. Šviesa dega ar nedega? Ir matai, kad jei pusėje Zarasų nedega šviesos, sniegas kiemuose neišmindžiotas, vadinasi, tie namai stovi tušti. Tokioje šalyje mes gyvename“, – konstatuoja pašnekovas ir pasidžiaugia, kad bent mažuose miestuose pamažu juda daugiabučių renovacijos.
Ekologija ir sveikata mažai kam rūpi
O kaip gi mūsų sveikata? Regis, dauguma iš mūsų atidžiai renkasi jei ne ekologiškus, tai bent kuo mažiau kenksmingų priedų turinčius produktus. Tad kodėl toleruojame didžiausią nuodą virš savo galvos?
Pasak E.Jurevičiaus, nors ir negalima būtų apibendrinti ir visų vienomis šukomis šukuoti, visgi mūsų požiūrį į ekologiją puikiai atspindi miškuose besimėtančios senos automobilių padangos ar į krūvas suverstas tas pats šiferis.
„Tarkime, jei pas vokietį statybos aikštelėje iš traktoriaus išbėgo tepalas ir kažkas pamatė, iš karto stabdo visus darbus, kviečia gamtos apsaugą, bet ne dėl to, kad paskųstų, kaip pas mus dažnai suprantama, o dėl to, kad reikia išvalyti, surinkti užterštą gruntą, utilizuoti, saugiai patraukti traktorių, kad daugiau neišbėgtų tos alyvos. Pas mus požiūris dažnai yra kitoks“, – neslepia nusivylimo pašnekovas.
Nesilaikant taisyklių ardant šiferinius stogus į aplinką patenka labai smulkios asbesto dalelės, kurios yra įkvepiamos su oru ir patenka į organizmą.
Kad senieji šiferiniai stogai yra nuodingi, žino, ko gero, kiekvienas, tačiau gyvena negalvodami. „Jeigu tas asbestinis stogas dar nėra labai kiauras ar vanduo nebėga tiesiai ant galvos, galima dar kibirą pastatyti, tai ir gerai. O dažnai yra taip, kad jeigu kaime kažkas keičia seną stogą, tai kaimynai kaipmat prisistato ir tuos lapus išsinešioja į šonus, nes jie dar tiks tvarteliui ar pašiūrei kur pakišti seną lapą“, – pastebi stogų ekspertas.
Tiesa, vykdant stogų keitimo programą būdavo reikalaujama saugiai utilizuoti asbestą ir pristatyti pažymą, kad ta danga utilizuota tinkamai ir pagal reikalavimus, o neatsidūrė kur nors miške. Tačiau pasižvalgius aplink Vilnių tenka daug ko pamatyti miškuose ir pakelėse, kas puikiai atspindi mūsų požiūrį į aplinką ir ekologiją.
Asbestas kenksmingiausias irimo stadijoje
Specialistų teigimu, kol asbesto turintys statiniai, konstrukcijos ar gaminiai neliečiami, ši medžiaga didesnio pavojaus nekelia. Tačiau juos ardant į aplinką patenka labai smulkios asbesto dalelės, kurios yra įkvepiamos su oru ir patenka į organizmą. Kvėpuojant užterštu oru kyla rizika susirgti viena iš asbesto sukeliamų ligų – plaučių bei krūtinplėvės asbestoze, krūtinplėvės bei pilvaplėvės mezotelioma, gerklų, plaučių, skrandžio, storosios žarnos, inkstų vėžiu.
Tad kalbant apie asbesto problemą, didžiausią dėmesį reiktų kreipti į asbesto šalinimą, kurio utilizavimo tvarka yra labai griežtai aprašyta iki smulkių detalių. Nepaisant to, dažnai keičiant stogus šių reikalavimų nesilaikoma.
„Pačiam teko porą kartų matyti netgi Vilniuje, kaip ardant stogą šiferio lakštai buvo tiesiog mėtomi žemyn. Tai yra pats blogiausias variantas. Ir žmonės patys dirbo be jokių apsaugų, nors nuimant seną šiferį su asbestu numatytose taisyklėse reikalaujama dėvėti kvėpavimo takų apsaugos priemones, o darbo metu nerekomenduojama valgyti ar rūkyti. Manau, čia mūsų bendri darbo kultūros klausimai. Tikėtina, kad labai nebrangiai rastas meistras būtent su tokiu požiūriu ir atidirbs. O juk kai šiferio lapai yra mėtomi, asbesto dulkės pasklinda aplinkoje ir mes ją užteršiame, nuodydami ne tik save, bet ir kaimynus“, – piktinasi žmonių nesąmoningumu E.Jurevičius ir ragina būti pilietiškais – pastebėjus taip besielgiantį kaimyną, iš karto kviesti gamtos apsaugą.
Aplinkosaugos specialistai nepataria asbesto turinčių gaminių šalinti patiems, o verčiau patikėti šį darbą specialistams. Proceso metu svarbu, kad į aplinką patektų kuo mažiau pavojingų asbesto plaušelių, todėl rekomenduojama atitverti ir specialiais ženklais pažymėti vietas, kuriose yra asbesto turinčių produktų. Šiferio patariama nelaužyti ir nemėtyti iš aukštai, sudrėkinti, kad nekiltų dulkės, atliekas saugiai supakuoti į sandarias pakuotes ir išvežti tik į specialiai tam skirtas aikšteles. Ant žemės patekus smulkioms šiferio atliekoms, jų šiukštu negalima šluoti, o reikia išsiurbti specialius filtrus turinčiais siurbliais.
Aplinkosaugos specialistai perspėja, kad šiferio atraižomis žmonės nelygintų kelių duobių, kas yra gana plačiai paplitusi praktika, o vis dar turintys šiferio stogus nenaudotų lietaus vandens jokiems darbams buityje ar augalų laistymui. Asbestas galutinai nukenksminamas tik užkasant jį į žemę, tačiau tai turi būti daroma tik specialiai tam skirtose vietose, todėl visus asbesto likvidavimo darbus vertėtų patikėti specialistams.
