Šildymo sistemos pertvarka daugiabutyje: mažesnės sąskaitos ir didesnis komfortas

Daugumoje nerenovuotų ir iki 1993 m. pastatytų daugiabučių yra įrengtos vienvamzdės šildymo sistemos. Kadangi jose vanduo į radiatorius atiteka ir juos palieka tuo pačiu vamzdžiu, šiose senų būstų sistemose nėra įmanoma įrengti termoreguliatorių ir su jų pagalba kambariuose nustatyti norimos temperatūros.

Taip pat atgyvenusios šildymo sistemos susiduria su išbalansavimo problema. Nemodernizuotos sistemos pasižymi neefektyviu šilumos paskirstymu, lemiančiu netolygų jos keliavimą į butus, tad daliai butų gyventojų žiemą tenka praverti langus, kitai – jungti elektrinius radiatorius.

Daugiabučius renovuoti pasiryžę gyventojai turi kelias skirtingas galimybes, kaip atnaujinti šildymo sistemą. Todėl prieš būsto atnaujinimą, vertėtų išklausyti visus specialistų pasiūlymus ir pasitikėti jų rekomendacijomis, tačiau galutinis sprendimas priklauso tik nuo pastato gyventojų.

Subalansavus sistemą, tolygus šilumos pasiskirstymas

Nerenovuotose daugiabučiuose gyvenantys žmonės susiduria ir su dar vienu iššūkiu – išsibalansavusia šildymo sistema. Ji lemia perkaitusius vienų ir atšalusius kitų butų radiatorius. Kompleksinės renovacijos metu, šis nesklandumas yra pašalinamas sumontuojant balansinius ventilius rūsyje ir sureguliuojant vandens srautus.

Sistemą balansuoti galima dviem būdais. Pirmasis – įrengti rankinius balansinius ventilius, kurie yra pigesni, tačiau nėra tinkami naudoti su radiatorių termoreguliatoriais. Be to, pakeitus bent vieną radiatorių ar vamzdyną, sistemą reiktų balansuoti iš naujo. Antroji priemonė – automatiniai balansiniai ventiliai. Jie yra gerokai pranašesni, tačiau ir šiek tiek brangesni, nereikalauja balansavimo su specialia įranga.

Platus šildymo sistemų spektras

Nusprendus investuoti į modernizuotą arbą naują šildymo sistemą, butų savininkai gali rinktis iš kelių variantų: atnaujinti dabartinę vienvamzdę sistemą, pakeisti ją į dvivamzdę arba rinktis iš kitų dviejų: daliklinės ir kolektorinės šildymo sistemos.

Pirmoji galimybė– modernizuoti vienvamzdę sistemą. Tai kainuotų nedaug. Naudojant senos šildymo sistemos įrangą išlieka avarijos tikimybė, o savavališkai gyventojų įgyvendinami pokyčiai bute išbalansuoja sistemą ir pakeičia vandens temperatūrą kitiems gyventojams.

Kita priemonė, dažniausiai naudojama namuose, kurių vamzdynai prakiurę ar visiškai susidėvėję – dvivamzdė sistema. Joje vanduo į radiatorius patenka vienu vamzdžiu, o iš jų išteka kitu, tad ją kontroliuoti yra daug paprasčiau.

Daliklinėje šildymo sistemoje specialūs dalikliai yra sumontuojami ant visų daugiabučio kambariuose esančių radiatorių, taip užtikrinant tikslų sunaudojamos energijos paskirstymą. Jo veikimo principas – paprastas. Pirmiausia pritvirtintas prietaisas nustato radiatoriaus išskiriamą šilumos kiekį pagal jo paviršiaus temperatūrą. Tuomet daliklis perduoda kaupiamus duomenis į name įrengtą tarpinę stotelę, paskui – į šilumos punkte esantį duomenų surinkimo bloką ir galiausiai į šilumos tiekėjo duomenų centrą.

Jame gaunama informacija yra apdorojama, o pastate suvartotas šilumos energijos kiekis paskirstomas atskiriems butams, atsižvelgiant į gautus duomenis. Tokiu būdu užtikrinamas tikslus suvartotos šilumos energijos paskirstymas, išvengiama nesusipratimų dėl šildymo sąskaitų.

Kolektorinė sistema veikia kiek kitaip, o ją dažniausiai renkasi mažesnių daugiabučių gyventojai, nes net penkių ar devynių aukštų gyvenamuosiuose namuose ją įrengti yra sudėtinga. Šioje sistemoje visi kiekvieno buto radiatoriai yra sujungiami tarpusavyje, o butas prijungiamas prie vieno stovo, esančio laiptinėje. Tokią inžinerinę sistemą įsirengę butų savininkai galės ne tik reguliuoti norimą patalpų temperatūrą, bet ir atskirame skaitiklyje matyti savo buto energijos sąnaudas.

Termoreguliatoriai – komfortą užtikrinanti priemonė

Radikaliai transformavus pasenusią daugiabučio šildymo sistemą, ant radiatorių gali būti įrengiami termoreguliatoriai. Jais buto gyventojai gali nustatyti į radiatorių patenkančio karšto vandens kiekį ir tokiu būdu, pagal pageidaujamą kambario temperatūrą ar finansines galimybes, palaikyti pastovią patalpų temperatūrą.

Ši priemonė yra ir puikus būdas sutaupyti. Pavyzdžiui, temperatūrą galima sumažinti tuose kambariuose, kuriuose praleidžiama mažiau laiko, tai galima daryti ir naktį ar išvykstant iš namų atostogauti.

Tiesa, bent jau minimalią temperatūrą kiekviename kambaryje užtikrinti yra būtina, nes šilumą per daug tausojantys gyventojai gali susidurti su nepageidaujamomis problemomis, pavyzdžiui, pelėsiu.

Radiatorių keitimas

Kartu su šildymo sistema, gyventojai turi galimybę atnaujinti ir savo radiatorius. Dėl didelio vandens kiekio, pagal senus reikalavimus gaminti radiatoriai yra labai griozdiški, užima daug vietos. Nors kartais juos užtenka tik praplauti, tačiau pasitaiko atvejų, kai radiatorius dėl jų susidėvėjimo būtina keisti. Modernūs radiatoriai yra tiksliau reguliuojami ir užtikrina efektyvesnį energijos naudojimą, reikiamą šilumos spinduliavimą į aplinką.

Norėdami sužinoti daugiau apie pastato šildymo sistemos atnaujinimą, skaitykite sekantį turinio projekto „Renovacija: būsto savininko atmintinė“ straipsnį.