Dukart greičiau
Mažinant biurokratinę naštą tiek verslui, tiek gyventojams, tiek valstybinėms institucijoms, atsižvelgiant į planuojamo statyti statinio svarbą palengvinta statybą leidžiančio dokumento išdavimo tvarka. D.Žukauskas teigė, kad siūlomuose Statybos įstatymo pakeitimuose terminai sutrumpinti perpus, o tai leis sutaupyti ne tik laiko, bet ir pinigų. „Visų pirma, sutrumpinti statybų leidimų išdavimo terminai. Antra – sumažintas projektą tikrinančių institucijų skaičius. Tai vienareikšmiškai pagreitins ir supaprastins statybų procesą“, – teigė D.Žukauskas.
Projektavimo, statybos produktų ir proceso normavimo skyriaus vedėjas teigė, kad dabar numatytas statybos leidimo išdavimo terminas yra nuo 10 iki 45 darbo dienų, o Statybos įstatymo pakeitimuose numatyta jį sutrumpinti nuo 10 iki 20. „Taigi – kone per pusę. Kalbant apie projektą tikrinančias institucijas – iki šiol reikėdavo praeiti 17 institucijų, norėdami sumažinti biurokratinių žingsnių skaičių, institucijų sumažinome iki 8“, – pasakojo D.Žukauskas.
Tikimės, kad tai padės užtikrinti paties statinio ir proceso kokybę.
Griežtesnė priežiūra
D.Žukauskas taip pat pabrėžė projekto ekspertizės svarbą ir teigė, kad Statybų įstatymo pakeitimais numatoma tam skirti didesnį dėmesį, nes tai glaudžiai susiję su statinio kokybe. „Anksčiau projekto ekspertizė nebuvo įtraukta į statybos procesų dalyvių sąrašą. Tada, aišku, ir ekspertų atsakomybė buvo visiškai kitokia, net galima sakyti, kad jos beveik nebuvo. Dabar numatyta juos priskirti prie statybos proceso dalyvių, tada jie taps taip pat atsakingi už projektą kaip ir projektuotojai ar rangovai“, – dėstė Projektavimo, statybos produktų ir proceso normavimo skyriaus vedėjas.
„Tikimės, kad tai padės užtikrinti paties statinio ir proceso kokybę. Šis pakeitimas aktualus ypatingo statinio kategorijai priskiriamiems pastatams. Įstatymo pakeitime numatytos projektų ekspertų pareigos, prievolės ir atsakomybės“, – kalbėjo D.Žukauskas.
Garantijos
Projektavimo, statybos produktų ir proceso normavimo skyriaus vedėjas pabrėžė, kad statytojams labai svarbus ir Statybos įstatymo pakeitimais numatytas rangovo garantiniu prievolių užtikrinimas. „Statybos darbams išlieka 5 metų, o paslėptiems statybos darbams 10 metų garantinis terminas. Tačiau siūloma užtikrinti rangovo garantinių įsipareigojimų prievolę pirmiems 2 metams, per kuriuos daugiausiai išryškėja blogai atliktų darbų. Tai gali būti ar draudimas, ar banko garantija. Jei per dvejus metus atsiranda kokių nors defektų, o rangovas negali jų ištaisyti dėl savo bankroto ar dar dėl kokių nors priežasčių, tada užsakovas galės kreiptis į draudimo įmonę“, – pasakojo D.Žukauskas. Anot jo, tą pačią prievolę ketinama taikyti ir nekilnojamojo turto vystytojams. Parduodami būstą jie turės prisiimti tokius pačius įsipareigojimus.
Jei per dvejus metus atsiranda kokių nors defektų, o rangovas negali jų ištaisyti dėl savo bankroto ar dar dėl kokių nors priežasčių, tada užsakovas galės kreiptis į draudimo įmonę.
D.Žukauskas priminė, kad garantinis terminas buvo privalomas ir anksčiau, bet iki šiol buvo leidžiama dėl jo susitarti užsakovui ir rangovui. „Aišku, todėl atsirasdavo įvairių konfliktinių situacijų. O dabar draudimas ar bankas nustatytą laiką – 2 metus – turės padėti užsakovui spręsti jam dėl statinio kokybės iškilusias problemas. Tai – naujovė“, – teigė vedėjas.
Be paminėtų gyventojams aktualiausių pakeitimų, Statybos įstatyme numatoma ir kitų pataisų.
Aplinkos ministerija pabrėžia, kad visos statybos turi būti vykdomos laikantis įstatymuose numatytų reikalavimų ir suderinus su specialistais bei reikiamomis institucijomis. Netinkamai vykdomos statybos kelia grėsmę ne tik žmonėms, aplinkinėms teritorijoms, bet ir gamtai. Būtina užtikrinti, kad statybos nedarytų žalos nei žmonių gyvenimo kokybei, nei aplinkai, nei kultūros ar paveldo objektams.
Parengta bendradarbiaujant su LR aplinkos ministerija
