Atsakovu byloje patraukta ne tik pastato statytoja UAB „Karolinos turas“, bet ir leidimus išdavęs Vilniaus savivaldybės Miesto plėtros departamentas. Inspekcijos teigimu, pastatas yra dviem aukštais didesnis nei tai leidžia galiojantys teisės aktai. Minimi ir kiti nukrypimai nuo projekto.
Leidimas išduotas paskutinę buvusio Vilniaus mero Artūro Zuoko kadencijos dieną, kai departamentui vadovavo Artūras Blotnys. Šiuo metu šias pareigas vietoj jo eina Mindaugas Pakalnis. Savivaldybė atstovai sutinka, kad nėra normalu, kai gavus leidimą viešbučio rekonstrukcijai pastatomas daugiabutis, tačiau tikisi išvengti nepalankaus teismo sprendimo. Kitu atveju, miestui gresia milijoniniai nuostoliai.
„Karolinos turo“ vadovas Vilmantas Mičiūnas kalbas apie griovimą vadina kliedesiu ir teigia statyboms turėjęs visus leidimus. Verslininkas neslepia, kad skundų valstybės institucijos galėjo sulaukti dėl kito konflikto – per garsiai veikiančių greta stovinčios „Maximos“ ventiliatorių.
Svečių namai virs butais
15min yra aprašiusi ne vieną istoriją, kaip Vilniuje statomos administracinės patalpos tapdavo butais. Būtent taip apstatytas Ozo parkas sostinėje. Panašiai buvo pardavinėjami butai administraciniame pastate Pašilaičiuose.
Įstatymai numato, kad administracinio pastato paskirtis nesikeičia, jeigu jame 49 proc. patalpų yra gyvenamosios. Tai leidžia beveik pusę bet kurio viešbučio, banko ar biurų pastato tiesiog paversti butais.
Būtent taip buvo vystomas ir „Karolinos parko“ projektas. Buvo gauti leidimai viešbučio rekonstrukcijai. Formaliai pastatytos patalpos šiuo metu yra svečių namai ir priklauso viešbučiui, nors beveik visi butai naujame name jau išparduoti.
15min pavyko susisiekti su butą šiame pastate įsigijusiu asmeniu. Jis nurodė, kad sutartyje iš tiesų parašyta, kad parduodamos viešbučio patalpos, tačiau pardavėjas įsipareigoja iki šių metų pabaigos patalpų paskirtį pakeisti.
Planus griauna teismai
Panašu, kad statytojui šiuos pažadus įvykdyti gali sutrukdyti prasidėję teismai. Šiuo metu Vilniaus apylinkės teisme svarstomas Statybos inspekcijos ieškinys Vilniaus savivaldybei ir „Karolinos turui“.
Jame teismo prašoma statytoją įpareigoti perstatyti statinį arba savo lėšomis nugriauti statinius ir sutvarkyti statybvietę. Per 6 mėnesius nepašalinus neteisėtos statybos padarinių bus siekiama leisti šiuos padarinius „Karolinos turo“ lėšomis pašalinti ir statybvietę sutvarkyti Statybos inspekcijai.
15min gavo papildomus paaiškinimus. „Inspekcija nustatė, kad Vilniaus miesto savivaldybė bendrovei „Karolinos turas“ 2015 m. balandžio 21 d. išdavė leidimą neteisėtai, ir kreipėsi į teismą dėl jo galiojimo panaikinimo.
Projekto sprendiniai pažeidžia teritorijų planavimo dokumentų sprendinius. Detalusis planas zonoje, kurioje suprojektuota nauja statinio dalis, leidžia statyti statinius iki 5 aukštų ir 18 m aukščio, tuo tarpu projekte – 7 aukštų ir 23,55 m aukščio statinys. Taip pat nustatyta ir projektinės dokumentacijos sudėties trūkumų“, – teigiama Statybos inspekcijos atsiųstuose atsakymuose.
Savivaldybės valdininkai kratosi atsakomybės
Vilniaus savivaldybės Teisės departamento vadovas Edvardas Voroneckas 15min patvirtino, kad toks ieškinys gautas, tačiau nurodė, kad statybas kontroliuoti turi ne Savivaldybė:
„Inspekcija ginčija Savivaldybės išduotą statybos leidimą dėl rekonstravimo projekto galimo neatitikimo teisės aktų reikalavimams bei techninių klaidų rekonstravimo projekte.
Patikrinti, ar pastatas pastatytas pagal išduotą statybos leidimą, savivaldybės specialistai negali, šią sritį prižiūri Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija. Inspekcijos pareikštame ieškinyje nenurodomos aplinkybės dėl butų įrengimo rekonstruojamame pastate.“
Sostinės politikai piktinasi
Vilniaus savivaldybės tarybos nariai neslepia, jog pirma statyti, o paskui tartis su valdininkais, kaip viską įteisinti, sostinės verslininkams jau seniai yra tapę norma.
„Šią situaciją vertiname labai neigiamai ir ji tokia ne vienintelė Miesto plėtros departamente, kuomet nepaaiškinamai keičiama žemės paskirtis, pastato aukštingumas, komercinės paskirties sklypuose atsiranda gyvenamoji statyba. Tai visiškai iškreipia miesto planavimą.
Savivaldybės Plėtros departamentas turėtų būti atsakingas, kad viskas mieste būtų suplanuota tinkamai, paskirstyti žmonių srautai. Kai vietoje viešbučio atsiranda 7 aukštų daugiabutis, viskas išsikreipia. Nebeįmanoma tinkamai reguliuoti mokyklų, darželių poreikio, transporto.
Tokios istorijos viena po kitos tiesiog paralyžiuoja miesto planavimą. Strategiškai mąstant, tai didelis smūgis miestui. Konkrečiai Karoliniškių atveju matome, kad pastatas visiškai neatitinka paskirties, viršytas aukštingumas, stovėjimo aikštelės suprojektuotos privataus asmens sklype. Tai neatrodo labai skaidriai. Džiugu, kad tai pavyko išsiaiškinti, tačiau per vėlai, nes pastatas jau stovi“, – situaciją komentavo Vilniaus miesto tarybos narys Adomas Bužinskas.
Tapo norma
Pasak A.Bužinsko, tokia praktika sostinėje pastatus statantiems verslininkams jau seniai tapo norma: „Daugiabutis stovi vietoje, kur jo neturėtų būti, o viešbučio patalpų, kurios ten turėjo atsirasti – nėra. Tai nenormalu.
Taip pat keista, kad valstybės institucijos vėliau bendrauja per teismus, o ne bando aiškintis, kol pastatas dar statomas. Šiuo metu savivaldybės Miesto plėtros departamentas sako, kad šioje statybų stadijoje jis jau nieko negali padaryti.
Vėlgi, nesuprantama, kaip savivaldybės departamentas išduoda leidimą viešbučio plėtrai, o kontroliuoti projekto toliau nebegali. Tokie pasiaiškinimai nėra rimti. Kituose Lietuvos miestuose galime rasti pavyzdžių, kai savivaldybės veikia kartu su Statybos inspekcija ir tokiems dalykams užkerta kelią.
Akivaizdžiai matome, kad verslininkai, investuodami didelius pinigus į nekilnojamojo turto projektus prie galimų rizikų jau nebeįtraukia punkto, kad paskirties pakeitimas gali tapti problema. Užtikrinus skaidrumą savivaldybėje, šios problemos išnyktų. Miesto plėtros departamentas turi atsinaujinti, priimti žmones, kurie tokiose schemose nedalyvavo ir turi kitus darbo principus“.
Visus leidimus turi
„Karolinos turo“ vadovas V.Mičiūnas 15min teigė pastatą statęs tik turėdamas visus leidimus ir laikydamasis teisės aktų: „Mums nekyla jokių problemų. Mes turime visus galiojančius statybos leidimus. Taip pat turime pažymas, kad statyba nėra nukrypusi nuo projekto.“
Pasak jo, Statybos inspekcija nuolatos tikrino statybų darbus. Problemos prasidėjo po to, kai į inspekciją kreipėsi viena iš šalia viešbučio esančio pastato savininkių.
Byloje trečiuoju asmeniu dalyvauja Germantė Vozbutaitė-Autukienė. V.Mičiūnas pasiūlė pokalbį tęsti viešbučio kieme, šalia teniso kortų.
„Mes dabar stovime prie ginčo objekto. Tai ventiliatoriai, kurie viršija visus garso normatyvus, bet nei pastato savininkai, nei „Maxima“ nieko nedaro. Kai mes paprašėme susitvarkyti, jie parašė skundą dėl statybų“, – pasakojo verslininkas.
Iš tiesų susikalbėti prie ventiliatorių beveik neįmanoma, o jų keliamas triukšmas girdimas viešbučio kieme. V.Mičiūnas teigė susirinkęs visas pažymas, kad keliamas triukšmas neatitinka higienos normų, tačiau metų metus į jo pretenzijas prekybos tinklui „Maxima“ patalpas nuomojantys verslininkai dėmesio nekreipė. Šiuo metu ieškinys dėl ventiliatorių atsidūrė teisme.
Klausimų kilo ir dėl automobilių aikštelės. Parduotuvės pastato savininkai nerimauja, kad namo gyventojai ims savo automobilius statyti greta „Maximos“ esančioje aikštelėje, tačiau „Karolinos turo“ vadovas paaiškino, jog gyventojams greta įrenginėjama atskira aikštelė.
V.Mičiūnas įsitikinęs, kad teisinės problemos jam prasidėjo dėl nepatenkintų kaimynų, tačiau tikina, kad taikus susitarimas jau pasiektas: „Mums Statybos inspekcija pasiūlė taikos sutartį ir mes ją jau pasirašėme. Ten buvo prašoma padaryti nedidelę korekciją detaliajame plane.“
15min susisiekė su G.Vozbutaitės-Autukienės advokate, tačiau pasitarusi su kliente ji nusprendė situacijos nekomentuoti.
Neslėpė, kad stato daugiabutį
Paklaustas, kodėl vietoje viešbučio patalpų iškilo daugiabutis, verslininkas teigė niekada neslėpęs, kad statys būtent jį. „Pridavę pastatą mes pakeisime patalpų paskirtį. Nematau jokių problemų.
Čia reikia klausti įstatymų leidėjų, kodėl norėdamas pastatyti gyvenamąjį namą turiu vinguriuoti ir daryti keistus sprendimus tam, kad galėčiau vėliau jį įforminti, bet visa tai numatyta projekte, o pastato bendras plotas nesiekia 49 proc. bendro komplekso ploto. Niekas netrukdo paskirtį pakeisti.
Mes įsipareigojimus įvykdysime. Šitas projektas yra mūsų kūdikis. Jau dešimt metų mes su juo dirbame. Buvo sunkesni laikai, mes jo nevystėme, bet dabar vokiečiai investavo ir mes per dvejus metus pastatėme šį namą. Mes ir toliau su šiuo projektu gyvensime, nes liekame viešbučio operatoriumi“, – teigė V.Mičiūnas.
Pasak jo, dauguma butų jau parduoti, dalis jų įrenginėjami, dalyje jau gyvena žmonės. Kalbas apie pastato ar jo dalies griovimą verslininkas pavadino kliedesiu ir priminė Neringos pavyzdį, kai nugriautas pastatas tapo milijonine našta leidimus išdavusiai savivaldybei. Jei tektų griauti 7 aukštų daugiabutį Karoliniškėse, nuostoliai būtų daug kartų didesni.
