„Kultūros paveldo departamento skuboti veiksmai, įrašant objektą į registrą aukciono išvakarėse ir dirbtinai sukeltas triukšmas, esą senoji radijo stotis gali būti nugriauta – nors tokia rizika buvo lygi nuliui – deja, padarė meškos paslaugą, ir objektas liko neparduotas“, – pranešime teigė „Telecentro“ vadovas Remigijus Šeris.
Jo teigimu, pastatą įtraukti į Kultūros vertybių registrą buvo siūloma dar 2003 metais, tačiau to nebuvo padaryta.
„Bendrovė 2003 metais inicijavo pastato paveldosaugos ekspertizę, kurią atliko Kultūros paveldo departamento ekspertai. Jų išvadoje pasiūlyta įrašyti pastatą į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Belieka apgailestauti, kad tuo metu departamentas jo paties ekspertų pasiūlyto sprendimo nepriėmė. Tai buvo padaryta tik dabar, kai paskelbtas objekto pardavimas. Žinant, jog „Telecentrui“ pastatas nereikalingas ir jis bus toliau parduodamas, pagrįstai kyla klausimų, ar tuo nebuvo kažkam palengvintas kelias ateityje įsigyti objektą mažesne kaina“, – pranešime teigė R.Šeris.
Lietuvos pirmosios radijo stoties pastatui pirmadienį skubos tvarka suteiktas nacionalinis reikšmingumo lygmuo, jis vertingas dėl unikalios architektūros ir savo istorijos.
Apie 554 kv. m ploto įstaigos pastatas su priklausiniais Kauno Vaižganto g. 13D buvo brangiausias antradienį vykusio aukciono objektas – jo pradinė kaina siekė 900 tūkst. eurų.
Anot Kultūros paveldo departamento, saugotinos vertingosios savybės yra pastato kompaktinis tūris, mišrus aukštų išplanavimas, fasadų architektūrinio sprendimo visuma bei kiti konstrukcijos elementai. Saugotinos yra ir pastato viduje nuo Kauno tvirtovės radijo stoties laikų išlikusios storos metalinės kniedytos durys.
Prieš Pirmąjį pasaulinį karą Kauno tvirtovėje buvo pradėti diegti moderniausi to laiko inžinerinės technikos pasiekimai, o 1912 metais ant aukščiausio Žaliakalnio šlaito pradėti nuolatinės radijo stoties pastato–bunkerio statybos darbai. Siekiant apsaugoti brangią ryšio įrangą nuo artilerijos pabūklų grėsmės, įrengtos iki 4 m storio sienos, jas dengė žemių pylimas. 1915 metais radijo stotį užėmė Vokietijos kariuomenė, o Lietuvai tapus nepriklausoma valstybe, 1919 metais pastatą perdavė besikuriančiai Lietuvos kariuomenei.
Po 1923–1926 metais prancūzų bendrovės „Societe Francaise Radioelectrique“ įvykdytos rekonstrukcijos radijo stoties pastatas įgavo dabartinį vaizdą – nukastas žemių pylimas, užstatytas antras aukštas, suformuoti fasadai, pertvarkytos vidaus patalpos.
Pirmoji radijo stotis Kaune, šalia Ąžuolyno, įsikūrė 1926 metais. Iš čia Lietuvos gyventojai pirmą kartą išgirdo per radiją tariamus žodžius: „Alio, alio. Kalba Kaunas. Lietuva“. Pirmosios transliacijos trukdavo maždaug 1,5 val. per dieną. Programą sudarė žinios, orų pranešimai, visuomenės veikėjų citatos, muzika. Transliacijos iš Žaliakalnio tęstos iki 1950 metų.
