„Tiesioginio Švedijos būsto rinkos situacijos poveikio Baltijos šalių finansiniam stabilumui ir bankų sektoriui nematome. Nors kai kurie mūsų šalyje veikiantys bankai priklauso Švedijos bankų grupėms, Lietuvoje veikia kaip atskiros bankų grupės. Lietuvoje veikiantys bankai turi stiprius balansus, kapitalo yra pakankamai, likvidumas geras. Jau kuris laikas bankai yra pajėgūs finansuoti projektus iš vietos resursų. Kol kas tikrai neturime pagrindo sakyti, kad atšalimas Stokholmo NT rinkoje galėtų daryti įtaką bankų skolinimo politikai Lietuvoje“, – sako Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas Mantas Zalatorius.
Lietuvos banko vyriausiasis ekonomistas Virgilijus Rutkauskas sako, kad NT kainų korekcijos Šiaurės šalyse pasekmės Lietuvai gali būti dvejopos. Pirma, tiesiogiai Lietuva ir kitos Šiaurės šalių užsienio prekybos partnerės susidurs su mažėjančia paklausa iš šio regiono, o tai atitinkamai mažins eksportuojančių šalių ekonomikos augimo perspektyvas.
Antra, bent jau trumpalaikėje perspektyvoje netiesioginis poveikio kanalas Lietuvai gali pasireikšti per bendrai suprastėjusį Šiaurės Europos regiono vertinimą pasauliniu mastu, kadangi investuotojai iš viso pasaulio Šiaurės ir Baltijos šalis yra linkę vertinti kaip vieną regioną.
