Žirmūnų g. 57-jame name Olga gyvena jau 42 metus. Kasdien į ketvirtą aukštą kylanti senolė privalo naudotis liftu, nes laiptais lipti jai sunku, nors problemų su liftu pasitaiko bene kiekvieną dieną.
„Būna, kad užsidaro ir pakelia į 9 aukštą. Man net silpna pasidaro iš išgąsčio. Aš bijau aukščio. Mano dukra jau kelis kartus užstrigo, o anūkas vaikšto laiptais, nes bijo“, – kalbėjo namo gyventoja.
Naujas liftas – prabanga
Žinoma, ji norėtų, kad būtų pakeistas liftas, bet garbaus amžiaus moteriai tai būtų labai brangu. Šio keltuvo priežiūrą vykdančios bendrovės „Baltijos liftai“ generalinis direktorius Jevgenijus Vasiljevas sako, kad naujas liftas kainuotų apie 30 tūkst. eurų.
Jei padėtis nesikeis, problema tik aštrės, nes liftai bus stabdomi, kils gyventojų nepasitenkinimas, nes neveikiant keltuvams teks naudotis laiptais, – perspėjo J.Vasiljevas.
Tiesa, už remontą šio namo gyventojai per pastarąjį dešimtmetį paklojo daugiau kaip 8 tūkst. eurų.
„Tai vienas seniausių liftų Vilniuje, o galbūt ir visoje Lietuvoje. Mes jo priežiūrą vykdome nuo 2013 metų, tad per tą laiką įrenginį teko rimtai remontuoti 7 kartus bei registruoti 130 pranešimų apie įvairius keltuvo veikimo sutrikimus.
Šis pavyzdys puikiai iliustruoja faktą, jog pusšimtį metų veikiantį liftą vis dėlto laikas keisti nauju, nes nuolat pasikartojantys remontai tik trumpam išsprendžia problemą, o kainuoja brangiai“, – teigė J.Vasiljevas.
Skaičiuojama, kad sostinėje šiuo metu yra 21 kritinės būklės keltuvas, kurį būtina keisti. Tai, kad daugumos liftų būklė yra itin prasta, rodo ir remonto registracijų skaičius. Anot J.Vasiljevo, per metus tvarkyti sugedusių įrenginių, vaduoti užstrigusių žmonių liftininkai vyksta daugiau nei 6 tūkst. kartų.
„Situacija bloga ir kasmet blogėja. Liftai sensta, o keitimo arba modernizacijos tempai itin lėti. Todėl nenuostabu, kad valstybės akredituoti inspektoriai kasmet stabdo ir draudžia eksploatuoti vis daugiau liftų.
Jei padėtis nesikeis, problema tik aštrės, nes liftai bus stabdomi, kils gyventojų nepasitenkinimas, nes neveikiant keltuvams teks naudotis laiptais. Šiuo metu Vilniaus daugiabučiuose stovi 9 liftai, kuriuos dėl saugumo uždraudė eksploatuoti techninės priežiūros inspektoriai“, – kalbėjo J.Vasiljevas.
Siūlo kaupti lėšas
Tačiau gyventojai vangiai pritaria senų liftų keitimui, sako daugiabučius namus prižiūrinčios bendrovės „Mano būstas“ Vilniaus regiono vadovė Aurelija Dapkūnienė. Pagrindinė priežastis – per brangu mokėti už naują įrenginį.
„Negaliu sakyti, kad gyventojai numoja ranka į būtinybę keisti senus liftus, tačiau per pastaruosius 2-3 metus mūsų prižiūrimuose namuose buvo įrengtas tik 31 naujas liftas bei dar 15 modernizuoti, kai keisti reikėtų mažiausiai 67 keltuvus.
Taigi 36 namų savininkai, kuriems buvo siūlyta tai padaryti, nesutiko keisti senų liftų naujais, nors administratorius visada gali pasiūlyti šį įrenginį sumontuoti išsimokėtinai ir taip sumažinti finansinę naštą gyventojams“, – akcentavo A.Dapkūnienė.
Vadovė rekomenduoja daugiabučių gyventojams iš anksto susirūpinti jų keitimu, kol liftas nėra sustabdytas. Naujo lifto užsakymas ir jo keitimas gali užtrukti tris ir daugiau mėnesių.
„Liftas yra labai brangi įranga, todėl ir stringa sprendimo priėmimas. Tačiau daugelis daugiabučių turi sukaupę lėšas liftui iš senų laikų. Šie pinigai yra pas administratorių ir galima juos naudoti. Reikėtų kreiptis į administratorių ir sužinoti, kokia suma sukaupta“, – rekomenduoja A.Dapkūnienė.