Tyrimo metu nustatyta, kad sostinėje registruota bendrovė turėjo keletą darbuotojų. Statydama daugiabučius namus, ji sudarydavo rangos sutartis su kitomis statybų bendrovėmis ir pastarųjų darbuotojai atlikdavo visus darbus, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Surinkta pakankamai duomenų, kad statybomis besiverčiančios bendrovės pagrindinė akcininkė, tuo pačiu metu buvusi ir direktore, kartu su bendrovėje vadybininku dirbančiu sutuoktiniu, kuris realiai ir buvo bendrovės vadovas, mažino bendrovės apyvartą ir teikė neteisingus duomenis apie pajamas mokesčių administratoriui. Įtariama, kad pateikusi neteisingus duomenis statybų bendrovė į valstybės biudžetą nesumokėjo beveik 190 tūkst. eurų PVM.
Baigta baudžiamoji byla perduota Vilniaus miesto apylinkės teismui. Baudžiamasis kodeksas už neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą ir apgaulingą apskaitos tvarkymą numato maksimalią iki ketverių metų laisvės atėmimo bausmę.
