„Propagandos mašinos projektas Vilniuje uždaromas dar net neatidarytas! Beveik užbaigtus statyti Maskvos namus radau kaip palikimą tapęs meru 2015 metais. Ir architektūriškai, ir geopolitiškai pastatas būtų svetimkūnis Vilniaus širdyje, o ir pastatytas, kaip vėliau paaiškėjo, ne pagal statybos leidimą. Tuomet galimybė nutraukti šį Maskvos projektą daugeliui atrodė mažai tikėtina, bet nuėjome ilgą teisinį kelią ir esame štai čia – Maskvos namai bus demontuoti. Ačiū komandai, kuri nuveikė didžiulį darbą“, – rašė R.Šimašius savo feisbuko paskyroje.
Pasak R.Šimašiaus, laimėjus teismus, sklypas grįžta valstybei. Šiuo metu Nacionalinė žemės tarnyba turi panaikinti panaudos sutartį, dėl kurios yra kreiptasi. Taip pat kreiptasi ir į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją (VTPSI), kad ši pradėtų griovimo procesą.
„Procedūros, tikėtina, dar užtruks bent keletą mėnesių, bet esminis darbas pabaigtas. Istorijoje beliko padėti tašką“, – rašė jis.
Mero teigimu, šio pastato neįmanoma pritaikyti kitoms reikmėms – „jis pastatytas aukštesnis, nei leistina, architektūriškai svetimkūnis, funkciškai neišbaigtas bei neracionalus“.
„Kas po to? Svarstysime, kam geriausiai panaudoti šį sklypą, atliksime alternatyvų vertinimą ir pateiksime savo išvadas Nacionalinei žemės tarnybai. Tačiau viena aišku – ši vieta priešais Gedimino pilį neteks propagandos mašinai.
Sklypas grįš Lietuvai, plytos galės keliauti į Maskvą. Ten kažkam, tikėtina, labai skaudės, nes turiu pagrindo įtarti, kiek pinigų Maskva šiam projektui iššvaistė toms pačioms plytoms ar pro šalį“, – nurodo R.Šimašius.
Idėja Vilniuje pastatyti Maskvos namus gimė 2004 metų liepą, kai karaliaus Mindaugo karūnavimo 750 metų jubiliejaus iškilmėse lankėsi tuometis Maskvos meras Jurijus Lužkovas. Tuomet nutarta panašų projektą vykdyti ir Maskvoje.
Skelbta, kad šie namai būtų kultūros ir verslo bendradarbiavimo centras, kurio tikslas – sukurti ir toliau plėtoti gerus kaimyninius santykius tarp Maskvos ir Vilniaus.
15min primena, kad 2016 metais Vilniaus miesto apylinkės teismas iš dalies tenkino VTPSI ieškinį bei pripažino, jog 2008 metais išduotas pastato statybos leidimas yra neteisėtas. Statytoja įpareigota per trejus metus iš naujo parengti projektą, gauti statybos leidimą ir sumažinti statinį vienu aukštu.
VTPSI teismui nurodė, kad pagal 2005 metais parengtą detalųjį planą teritorijoje A.Juozapavičiaus gatvėje buvo galima statyti iki 6 aukštų pastatą, tačiau Maskvos kultūros ir verslo centras Maskvos namai 2008 metais suprojektavo ir vėliau pastatė 7 aukštų pastatą. Jam leidimą 2008 metais išdavė savivaldybė, nepatikrinusi projekto sprendinių.
Savivaldybė tvirtino nepritarusi projektui, nes iš Valstybės saugumo departamento (VSD) gavo informaciją, kad jo funkcija kelia rizikų šalies saugumui.
2018 metais meras Remigijus Šimašius teigė, jog „objektas yra Kremliaus propagandos įrankis ir kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui“.
2017 metų VSD Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime teigiama, kad Maskvos namų projekto perspektyvos Vilniuje „turi palyginti didelę simbolinę ir praktinę reikšmę Rusijai kaip potencialus jos įtakos, tėvynainių politikos ir viešosios diplomatijos instrumentas“.
„Tikėtina, kad 2017 metais Rusija imsis įvairių propagandinių ir neoficialių spaudimo priemonių, siekdama priversti Lietuvą užtikrinti, kad būtų leista įgyvendinti šį Rusijos įtakos sklaidai naudingą projektą“, – tuomet teigė žvalgyba.
Teismų maratonas pasibaigė 2021-ųjų rugsėjį, kai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas galutine instancija išnagrinėjo Maskvos namų apeliaciją, kuria buvo skųstas pirmos instancijos sprendimas atmesti Maskvos namų skundą Savivaldybei dėl atsisakymo derinti projektinius pasiūlymus Maskvos namų statybai (savavališkos statybos įteisinimui).
