Šių metų antrąjį ketvirtį, lyginant su pernai metų tuo pačiu laikotarpiu, vidutinį darbo užmokestį gaunantis vilnietis galėjo įpirkti 29,5 kv. m ploto naujos statybos būstą, Rygos – 27,9 kv. m ploto. Estijos sostinės gyventojų įperkamas būsto plotas sumažėjo iki 37 kv. m ploto.
Per metus vilniečio įperkamo buto plotas išaugo 0,3 kv. m, Rygos – 1,9 kv. m, o Talino sumažėjo 0,8 kv. m.
„Lietuvos ir Latvijos sostinėse gyventojų galimybės įsigyti naują būstą pagerėjo labiausiai dėl to, kad vidutinis darbo užmokestis ūgtelėjo daugiau negu naujo būsto kainos. Latvijoje galimybės sparčiau padidėjo dar ir dėl to, kad šiek tiek sumažėjo vidutinė būsto paskolų palūkanų norma. Vis dėlto Lietuvoje vidutinė būsto paskolų palūkanų norma ir toliau yra mažiausia tarp trijų Baltijos šalių“, – sako SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.
Antrąjį ketvirtį vidutinį darbo užmokestį gaunantys Vilniaus gyventojai galėjo įpirkti 41,3 kv. m ploto senos statybos būstą miegamajame rajone, Talino – 42,8 kv. m, o Rygos – 52,2 kv. m.
Per metus vilniečio įperkamo buto plotas išaugo 0,1 kv. m, Rygos – 0,3 kv. m, o Talino sumažėjo 0,7 kv. m.