Kita vertus, gyventojai neturėtų pasikliauti tik valdžios polėkiais, o patys išsirinkti savo atstovus, kurie išmanytų ir galėtų vertinti projektuose numatomas renovacijos kainas ir darbus, kad pasiekto tikslo kokybė atitiktų kainą, nes, kaip sako savo namus jau modernizavę žmonės, kartais valdžia tiesiog skuba panaudoti europines lėšas.
Už renovaciją atsakingos Aplinkos ministerijos vadovybė giriasi, kad prieš pusmetį prasidėjusi nauja daugiabučių renovacija įgauna pagreitį, artimiausiu metu tikimasi modernizuoti kelis šimtus daugiabučių, pastoliai jau stovi prie pusšimčio namų Ignalinoje, Zarasuose ir Druskininkuose.
„Turime 50 namų, kur realiai yra pradėti darbai. Šis mėnuo tikrai bus labai karštas, karštas ne dėlto, kad vasara, o dėl to, kad renovacija įgauna vadinamą pagreitį. Jau dabar yra pateikta 150 investicinių projektų, jau galutinai patvirtintų 13 savivaldybių. Šis ir kitas mėnuo bus būtent visų 800, nežinau, dar kiek pritars gyventojai, tai gali būt, kaip ministras sakė, 500 ar 600 namų [renovacija]“, – sako aplinkos viceministrė Daiva Matonienė.
Žemiausios – G klasės – namai energijos sunaudoja dešimt ar net penkiolika kartų daugiau nei moderniausi A++ klasės. Sovietiniai daugiabučiai priskiriami G arba F klasei, dabar jų efektyvumą planuojama pagerinti tik iki D klasės.
Tačiau už šį postūmį laurus galėtų skinti Zarasų rajono savivaldybė, prieš kelerius metus Vyriausybei pasiūliusi naują renovacijos modelį: už projekto organizavimą, lėšų paiešką atsakomybę prisiimtų ne gyventojai, o savivaldybė. Pusę finansavimo skirtų Europos Sąjunga, likusius žmonės grąžintų per dešimtmetį, mokėdami už šilumą. Pasitelkti mokslininkai įvertino ir atrinko pusšimtį daugiausia suvartojančių šilumos Zarasų daugiabučių. Šiame tyrime dalyvavęs mokslininkas atsargiai vertina politikų skelbiamus „rekordus“.
„Na, tokie skaičiai, kuriuos sako gana atsakingi darbuotojai, yra neįveikiami. Sakytų aiškiai: nuo tokio skaičiaus pradedam, atrinkinėjam, siaurinam, eisim su 100, su 50 namų rudenį. O tokie teiginiai iš karto nekelia pasitikėjimo, o tai kenkia pačiai programai. Aš kviesčiau realistiškiau kalbėti apie skaičius“, – teigia VGTU Pastatų energetikos katedros vedėjas habil. dr. Vytautas Martinaitis.
Aplinkos ministerija teigia sieksianti, kad darbai būtų atlikti greitai ir mažiausiomis kainomis. Pagal energijos sąnaudas pastatai klasifikuojami į devynias energetinio efektyvumo klases. Žemiausios – G klasės – namai energijos sunaudoja dešimt ar net penkiolika kartų daugiau nei moderniausi A++ klasės. Sovietiniai daugiabučiai priskiriami G arba F klasei, dabar jų efektyvumą planuojama pagerinti tik iki D klasės. Anot aplinkos ministro, teko rinktis tarp ambicijų ir realių galimybių.
„Klasės kėlimas reiškia renovacijos branginimą iš esmės. Šiandien mes orientuojamės į pačių energetiškai neefektyviausių namų renovavimą, tai reikia pasakyti, kad tuose namuose gyvena ne patys turtingiausi Lietuvos gyventojai“, – sako aplinkos ministras Valentinas Mazuronis.
Šiauliečius jau pasiekė parengti projektai, vienos iš bendrijų pirmininkas sako, kad planuojama „aprengti“ namą už didelius pinigus.
„Gavau paskaičiuotą investicinį projektą – 940 Lt už kv. m. Kada pirmininkai darė pilną renovaciją, su viskuo kainavo 420–430 Lt už kv. m. Čia kažkas yra negerai. Aš gyventojams tikrai sakysiu, kad nepritartų, nes reikia išsiaiškinti“, – tvirtina Šiaulių apskrities ir miesto daugiabučių namų bendrijų asociacijos vadovas Liudas Ramanauskas.
Panevėžio namų bendrijos pirmininkę Birutę Valkiūnienę stebina valdžios pasirinkti prioritetai daug dėmesio skirti namų fasadams, apsiribojus tik šilumos punktų atnaujinimu. Anot B.Valkiūnienės, renovuojant pastatą reikia orientuotis į 2020 metus, kai įsigalios naujosios ES energijos taupymo direktyvos. Bendrija, kuriai ji vadovauja, pelnė pripažinimą ES, nes avarinį namą pavertė vienu iš moderniausių. Čia trijų kambarių buto šildymas ir karštas vanduo per visą šildymo sezoną tekainuoja 670 Lt, vasarą vandenį šildo saulės kolektoriai, kurių aptarnavimas per mėnesį atsieina apie 10 litų.
„Kai yra skiriamos didelės investicijos, ir tos investicijos yra unikalios, tikėtina, kad per 20–30 metų antrą kartą gyventojai ir valstybė, ir ES papildomai nedotuos, tada reikia elgtis žymiai atsakingiau ir nuolat galvoti apie rezultatą ir efektą. Dabar to galvojimo atrodo, kad per mažai“, – tikina Panevėžio namo bendrijos pirmininkė B.Valkiūnienė.
Sostinės daugiabučius prižiūrinčių įmonių atstovas sako neišmanąs, kaip įtikinti žmones prisidėti prie renovacijos – privatizuotuose bendrabučiuose dažniausiai glaudžiasi mažai uždirbantys ir bedarbiai, todėl šis vajus gali likti tik popierinis.
„Manau, kad beveik 50 proc. lėšų bus įsisavinta per popierinę projekto dalį, bus parengti projektai, energetiniai auditai, sertifikatai, projektai visų tipų namams, ir jie labai sėkmingai atsiguls į stalčius iki geresnių laikų, kada bus pinigų“, – mano Vilniaus daugiabučių namų administratorių asociacijos vadovas Sigitas Čirba.
Profesorius V.Martinaitis ragina daugiabučių gyventojus nenumoti ranka, dalyvauti priimant sprendimus, nes tai yra jų pačių turtas.
„Aš labai kviesčiau tų gyventojų atstovus eiti į pirkimo komisijas, tik kad atstovai būtų ne šaukiantys, mokantys tik viską paneigti, o atstovai, kurie išmano, kad reikia priimt sprendimą ir kad tą sprendimą reikia priimt laiku“, – sako profesorius.
Lietuvoje yra apie 34 tūkst. sovietmečiu statytų daugiabučių, kiekvieno jų renovacija kainuos apie milijoną litų, tad visos šalies mastu susidaro milžiniška suma. Tačiau šio darbo imtis vis tiek reikės – Europos parlamente jau svarstoma galimybė labai daug energijos sunaudojančius namus papildomai apmokestinti aplinkos taršos mokesčiu.
