Nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „YIT Kausta“ technikos direktorius Sigitas Aglinskas teigia, kad kol buvo plečiami miestai, požeminei ir paviršinei infrastruktūrai nebuvo skiriamas tinkamas dėmesys.
„Požeminiai vamzdynai paseno, susidėvėjo, jų diametrų nepakanka susidariusio vandens kiekio pralaidumui. Didieji miestai per paskutinius dešimtmečius patyrė sparčią plėtrą, o miestų infrastruktūra nebuvo pritaikoma tokiems mastams“, – teigia nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „YIT Kausta“ technikos direktorius Sigitas Aglinskas.
Jam antrina inžinerinės konsultacinės bendrovės „Sweco Lietuva“ viceprezidentas Egidijus Kunevičius. Pasak jo, nuo 1990 metų nauji paviršinių lietaus nuotekų tinklai buvo projektuojami ir statomi tik epizodiškai.
„Negalėčiau teigti, kad dabartinės problemos kyla dėl netinkamo projektavimo. Labiau tiktų pasakyti, kad dėl netinkamo planavimo. Kompleksinio požiūrio į miestų plėtrą ir atitinkamą paviršinių nuotekų tinklų vystymą nebuvo ir kol kas nėra. Mano nuomone, dabartinės problemos ir ateities grėsmės dėl dar didesnių miestų užtvindymų liūčių metu kyla dėl to, jog ilgą laiką šiai problemai nebuvo skiriama pakankamai dėmesio. Dabar atsidūrėme situacijoje, kai labai greitai išspręsti per beveik tris dešimtmečius susikaupusių problemų nepavyks tiek dėl miestų finansinių galimybių, tiek dėl techninių apribojimų ir pajėgumų stokos“, – pasakoja vandentvarkos ekspertas E.Kunevičius.
Jo teigimu, iki šiol paskatas investuoti į lietaus nuotekų sistemą lėmė arba kritinių situacijų valdymas, arba stipriai užstatytų teritorijų plėtra. Jei liūčių nuostoliai buvo pakartotinai patiriami konkrečioje vietoje – apgadinamas turtas ar stabdomas eismas – tuomet lokali problema buvo šalinama. Jei buvo plečiamos užstatytos teritorijos, jų savininkai taip pat būdavo įpareigojami plėsti ar atnaujinti tinklus.
„Palyginimui tiktų analogija su žmogaus organizmu: organizmas išaugo, padaugėjo raumenų, išsiplėtė kraujagyslių tinklas, tačiau esamos kraujagyslės liko nepakitusios, jų pralaidumas nebetenkina viso organizmo poreikių. Mūsų miestams reikalinga didelės apimties operacija, kurios iš karto padaryti neįmanoma, tad problema sprendžiama etapais, pradedant nuo gyvybiškai svarbių arterijų“, – sako jis.
Vamzdynus reikia tinkamai eksploatuoti ir prižiūrėti
Specialistų nuomone, dar viena liūčių nuostolių priežastis – nepakankamai dėmesio ir išteklių požeminių vamzdynų eksploatacijai bei priežiūrai.
„Net teisingai suprojektuoti ir įrengti įrenginiai negali užtikrinti miesto poreikių, jei įrenginiais netinkamai naudojamasi ar jie apskritai neprižiūrimi. Dabar tik liūčių atveju prisimenama, kad vandens surinkimo trapai turi būti periodiškai apžiūrimi ir valomi nuo pašalinių daiktų – medžių šakų, lapų bei kitų gamtinių ir kitų kliūčių“, – teigia S.Aglinskas.
Abu specialistai vieningai sutaria, jog liūčių keliamus nuostolius derėtų spręsti nuo rizikingiausių teritorijų. Taip pat būtina įvertinti visas alternatyvas ir bendradarbiauti suinteresuotoms šalims.
„Vienu kartu problemos išspręsti nepavyks, pradėti derėtų nuo daugiausia nepatogumų, nuostolių ir rizikų sukeliančių atkarpų. Aš siūlyčiau keisti strategiją – vietoj vamzdynų pralaidumo didinimo orientuotis į liūčių metu susidariusio didelio, bet trumpalaikio vandens srauto suvaldymą“, – siūlo E.Kunevičius.
