Už tokius pinigus galima įsigyti padorų automobilį. Tikrai ne naujutėlį ir tikrai ne prabangų. Ir tiek pat, pasirodo, kainuoja bemaž garantuota galimybė puikioje Vilniaus vietoje statyti daugiabutį. Tokių atvejų – ne vienas ir ne du.
Pasinaudojant formaliai menkaverčiu turtu, didelės vertės valstybinė žemė užvaldoma sostinės senamiestyje, Užupyje, Žvėryne ir kituose rajonuose. Valstybės iš to gaunami pinigai net iš Mėnulio nebūtų panašūs į realią statyboms atiduodamos žemės vertę. Taip spragos įstatymuose kažkam leidžia krautis didelius turtus, o valstybė lieka su kvailio kepure, didelės vertės turtą atiduodama kone už dyką.
Šiek tiek už griuvenas, šiek tiek už nuomą – ir viskas
Sostinės M.Daukšos gatvė – prie pat Aušros vartų. Vieta puiki, rajonas pamažu tampa populiariu tarp jaunimo, čia keliasi vis daugiau jaunų šeimų. Nuostabi vieta daugiabučio statyboms. Tik kaip gauti tam reikalingą žemę? Pasirodo, ne taip ir sunkiai.
Tikru laimės kūdikiu save laikyti gali jaunas verslininkas Mangirdas Liekis, mažosios bendrijos „Emtronika“ oficialus savininkas. Jo verslas vos už keliolika tūkstančių eurų įgijo teisę plėtoti statybą dalyje sklypo M.Daukšos g. 5.
15min turimais duomenimis, M.Liekio „Emtronika“ už verslo perspektyvas gali dėkoti ne viename skandale figūravusiai Vilniaus savivaldybės įmonei „Start Vilnius“. Būtent iš jos „Emtronika“ pernai kovą įsigijo kelis menkaverčius statinius šiame sklype. Sandėliukai, formaliai priklausantys savivaldybei, bet metų metus naudojami aplinkinių namų gyventojų, į „Emtronikos“ rankas perduoti, neoficialiomis žiniomis, maždaug už 15 tūkst. eurų.
Sandorį su „Emtronika“ savo parašu įtvirtino tuometis „Start Vilnius“ direktorius Simas Ramutis Petrikis, iš posto pasitraukęs pernai vasarą, po to, kai 15min tyrimai atskleidė, kaip panašiomis schemomis naudojosi ir „Start Vilnius“ valdytą turtą užvaldė S.R.Petrikio pavaduotojo Rimanto Jurkšo verslai.
„Emtronikos“ pirkiniai – tikrai ne pačios geriausios prekinės išvaizdos. Tačiau jų atveriamos galimybės – neįkainojamos. Ar bent jau vertos kur kas daugiau nei 15 tūkst. eurų.
Viešai prieinamais duomenimis, žemės M.Daukšos gatvėje šeimininke „Emtronika“ tapo nepraėjus nė trims mėnesiams nuo sandėliukų įsigijimo, pernai birželį. Žemės nuoma įtvirtinta taip pat ne viename skandale įsuktos Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT).
Už statinius „Emtronika“ paklojo keliolika tūkstančių eurų. Valstybinės žemės nuoma dažnai kainuoja kone simbolinius pinigus. Be to, „Emtronika“ sklypo dalį išsinuomojo tik 8 metų periodui.
„Emtronika“ disponuoja maždaug 12 arų valstybinės žemės ir jau turi parengtą naujo daugiabučio projektą. Kiek kainuotų panašus sklypas iš privačių rankų? Na, tarkim, skelbimų portale aruodas.lt šiuo metu parduodami keli panašaus dydžio sklypai Senamiestyje ir netoli miesto centro esančiuose rajonuose. Jų kainos – nuo 300 tūkst. iki beveik 2,5 mln. eurų. Bet negi pirksi privatų sklypą, kai gali įsigyti griuvenas, jų pagrindu tapti valstybinės žemės šeimininku ir atsipirkti nuomos mokesčiu.
Kaimynų karas teisme – kol kas bevaisis
Į 15min redakciją kreipėsi sunerimę aplinkinių namų gyventojai. Jie rodė būsimo „Emtronikos“ daugiabučio vizualizacijas, pasakojo apie vargiai gyvenančius kaimynus, kurie „Start Vilnius“ parduotais sandėliukais iki šiol naudojasi. Vienas sandėliukas – vargingai gyvenančios šeimos lauko tualetas. Savo bute tualeto ši šeima neturi.
Grupė „Emtronikos“ valdų kaimynų kreipėsi į teismą siekdama užkirsti kelią būsimoms statyboms. Taip pat prašyta laikinųjų apsaugos priemonių – įpareigoti M.Liekio verslą nutraukti projektavimo darbus, areštuoti iš „Start Vilnius“ įgytus sandėliukus bei sustabdyti NŽT palaimintos žemės nuomos sutarties galiojimą.
Suprantama, „Emtronika“ su pretenzijomis nesutinka ir priešinasi laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Tarp kito, verslininkus čia palaiko ir trečiąja šalimi į bylą įtraukta „Start Vilnius“.
Vilniaus miesto apylinkės teismas būsimos statybvietės kaimynų prašymo netenkino. Teismo vertinimu, turto areštas ar žemės nuomos sutarties įšaldymas dabartinėje proceso stadijoje tikrai nėra būtinas. Tokią poziciją palaikė ir Vilniaus apygardos teismas, kuriam apskųstas sprendimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo.
„Air Lituanica“ sparnais nuskrido į „Start Vilnius“
Sandėliukai M.Daukšos gatvėje – toli gražu ne vienintelis toks turtas, sudarantis puikias galimybes menkomis sąnaudomis užvaldyti valstybinę žemę labai patraukliose Vilniaus vietose.
Kad suprastumėte sandėliukų fenomeną, reikia šiek tiek nusikelti į praeitį. Praėjusiame šimtmetyje, kai centrinis šildymas buvo toli gražu ne toks įprastas reiškinys, kaip dabar, tokiais sandėliukais daugelis gyventojų naudojosi, pavyzdžiui, malkų laikymui. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, Užupio ir senamiesčio daugiabučių gyventojai sandėliukais ir toliau naudojosi.
Prieš keletą metų Vilniaus savivaldybė ėmėsi registruoti sandėliukus kaip oficialų nekilnojamąjį turtą. Iki tol statiniai nebuvo oficialiai registruoti ir „popieriuje“ neegzistavo. Gyventojams formaliai siūlyta sandėliukus išsipirkti, tačiau retas šia galimybe pasinaudojo.
Vyresniems ar nepasiturintiems vilniečiams gal pristigo pinigų, jaunos šeimos galbūt nesuko galvos dėl sandėliukų, kuriais nesinaudojo. Bet tikėtina, kad jie būtų priėmę kitokius sprendimus, jei būtų žinoję, kad sandėliukai – tiksinti bomba jų kiemuose. Mat oficialiais nekilnojamojo turto vienetais tapę sandėliukai tiesia greitkelį į žemės užvaldymą.
Daugelis sandėliukų atsidūrė „Start Vilnius“ balanse. Toks sprendimas priimtas dėl pernai subliuškusio Artūro Zuoko pasididžiavimo – avialinijų „Air Lituanica“.
Būtent per „Start Vilnius“ buvo finansuojamos nuostolingos avialinijos, ir dėl pinigų poreikio gausybė savivaldybės valdomo nekilnojamojo turto sukrauta į „Start Vilnius“ įstatinį kapitalą. Tiesa, tas turtas dažnai nebuvo linkęs užsigulėti „Start Vilnius“ balanse.
Užupis ir jo prieigos – sandėliukų aukso kasykla
Dėl tokių sprendimų sandėliukų aukso kasykla tapo ir Užupio rajonas, dėl kurio nekilnojamojo turto vystytojai seniai varvina seilę.
„Apie 20 tokių situacijų Užupyje“, – 15min sakė Užupio bendruomenės atstovė, teisininkė Rėda Brandišauskienė.
Pasak jos, sandėliukų auksas tviska ir Užupio prieigose.
„Subačiaus gatvėje bent trys vietos, ir kitose vietose. Pakankamai standartinė schema“, – tęsė pašnekovė.
R.Brandiškauskienės teigimu, būta ir tokių atvejų, kai sandėliukai perimti savivaldybės, nors gyventojai turėjo dokumentus, liudijančius, kad dar neseniai nekilnojamojo turto registre oficialiai nefigūravę statiniai yra jų privati nuosavybė.
„Tipinė situacija – tai, kad žmonės ar, kiek jie atsimena, buvę buto savininkai visą gyvenimą turėjo tą sandėliuką kaip priklausinį, priskirtą jų butui. Malkinę, pavyzdžiui. Dažnai būna ir kūrenami tie butai kietu kuru. Jie turi tą malkinę ir jie naudoja tą sandėliuką tiek, kiek atsimena. Ir kai privatizavo butą – lyg gavo ir sandėliuką kartu. Vienais atvejais tai būna įforminta, kitais – nepaminėta.
Pagal bendrą teisinę taisyklę, priklausinį ištinka pagrindinio daikto likimas. Kitaip tariant, jeigu tu butą nusiperki – tau pereina ir priklausinys. Žmonės naudoja tuos sandėliukus, jie yra jų žinioje, niekas kitas tų sandėliukų nenaudoja. Bet lygiagrečiai vyksta administracinės procedūros.
R.Brandišauskienės vertinimu, sandėliukai aukcionuose pardavinėjami už juokingus pinigus. Mat į kainą niekaip neskaičiuojama, kiek verta žemė, kurią užvaldyti leidžia šis formaliai menkavertis turtas, kurį pirkėjai veikiausiai perka tik tam, kad nugriautų.
„Gyventojai jaučiasi esantys visateisiai [statinių] savininkai, ir jie, šalia to, dar turi sekti viešą informaciją, ar netyčia kas nors neskelbia aukciono dėl jų turto. (...) Būna, privatizacijos dokumentuose įrašyti tie sandėliukai, jau sykį žmonių privatizuoti. Net ir dabar jie sako, kad nieko to nebuvo“, – pasakojo teisininkė.
„Sumos yra neįtikėtinai mažos. Nes tai juk yra „tik sandėliukas“, – karčiai nusijuokė pašnekovė. – Net ir griuvėsius šitaip „stumdo“. Vien dėl to, kad pagrindinis sandorio objektas – tai žemė.“
Pasak jos, kai buvo pastebėta paslėpta sandėliukų vertė, Užupio gyventojams nedelsiant patarta statinius registruoti savo vardu, kol jie neatsidūrė pigios žemės medžiotojų rankose. Tačiau, pasirodo, tai ne taip ir lengva.
„Žmonėms įsiforminti tuos sandėliukus yra daug sunkiau. Iš jų netgi reikalauja daugiau dokumentų“, – sakė R.Brandišauskienė.
Pasak jos, apie sandėliukų problemą Vilniaus valdžia seniausiai informuota, tačiau praktika nesikeičia, nepaisant duotų pažadų spręsti problemą.
Nuo auksinio betono luito ir J.Valančiūno nusižiūrėtų valdų
Tokių atvejų, kai pasinaudojant realiai vertės beveik neturinčiais statiniais užvaldyta vertinga žemė, Vilniuje – daugybė.
15min jau ne kartą rašė apie „auksinį“ betono luitą Žvėryne, dėl kurio STT krėtė NŽT Vilniaus skyrių bei sostinės savivaldybės bendrovę „Vilniaus vystymo kompanija“ (VVK). Iš VVK už keliolika tūkstančių eurų įgyta statybinė šiukšlė leido verslininkams užvaldyti iškart du valstybinės žemės sklypus Žaliojoje gatvėje.
Viena statybinė šiukšlė atvėrė kelią užvaldyti apie pusę hektaro gyvenamosios paskirties žemės. Kaip ir M.Daukšos gatvės sandėliukų atveju, betono luito savininkai žemę ne pirko, o išsinuomojo.
Kita istorija – sklypas draustinyje, kurį su bičiuliu Mindaugu Katelynu pirkti ketino Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės „centras“ Jonas Valančiūnas. Didelis plotas valstybinės žemės įgytas pasinaudojant dar sovietmečiu pradėtų statybų liekanomis. Jos, kaip ir fenomenalūs sandėliukai, staiga tapo oficialiais ir registruotais nekilnojamojo turto objektais, nors vienintelė realiai įmanoma jų paskirtis statybose – nugriovimas.
Šiuos „pastatus“ įgijusi trijulė jų dėka įgijo didžiulį sklypą ir mėgino jį parduoti J.Valančiūnui su M.Katelynu. Jie, 15min žiniomis, sužinojo, kad draustinyje esančiame sklype statybos vargiai įmanomos ir sandorį nutraukė, tačiau įmokėto solidaus avanso neatgavo. Dabar dėl šių pinigų jie santykius aiškinasi teisme.
R.Jurkšas išlipo sausas. O kiti?
Vienas garsiausių „Start Vilnius“ turto dalybų atvejų – jau minėta Rimanto Jurkšo istorija. Su „Start Vilnius“ direktoriaus pavaduotoju tiesiogiai susiję verslai užvaldė ne vieną šios bendrovės kontroliuotą statinį ant valstybinės žemės, taip įgydami pirmumo teisę į puikius sklypus Vilniuje.
Pernai, po 15min publikacijų apie „Start Vilnius“ valdyto turto keliones į R.Jurkšo verslų rankas, STT pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimai nusikalstamos veiklos. R.Jurkšas ir buvęs jo viršininkas S.R.Petrikis tapo specialiaisiais liudytojais – per žingsnį nuo įtariamojo statuso. Tačiau praėjusią savaitę ikiteisminis tyrimas nutrauktas.
STT 15min informavo, kad tyrimas nutrauktas jį kuravusio prokuroro sprendimu. Šio sprendimo motyvų STT detaliau nekomentuoja.
Šioje istorijoje įsipainiojęs dar vienas STT „klientas“ – buvęs NŽT direktorės patarėjas Gintaras Furmanavičius. STT 15min informavo, kad tyrimas nutrauktas tik R.Jurkšo bei S.R.Petrikio atžvilgiu – esą įtarimų sulaukusio „darbiečio“ G.Furmanavičiaus veiklos tyrimas tęsiamas.
15min pavyko susisiekti su tyrimą R.Jurkšo ir S.R.Petrikio atžvilgiu nutraukusiu Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroru Arūnu Stankevičiumi. Tačiau jis sprendimą komentuoti atsisakė. Prokuroras teigė to negalintis padaryti, mat sprendimas dėl tyrimo nutraukimo dar nėra įsiteisėjęs.
