Apleisti Sporto rūmai stūkso buvusių žydų kapinių vietoje. Skirtingos žydų organizacijos įvairiai vertina iniciatyvą įkurti Kongresų centrą vietoje Sporto rūmų.
Rekonstrukcijos šalininkai teigia, kad sovietinės okupacijos metu statant Vilniaus koncertų ir sporto rūmus buvo sunaikinti iki tol toje vietoje buvę palaidojimai, o pats pastatas, kaip ir jį supusios kapinės, yra įtrauktas į Kultūros vertybių registrą ir negali būti nugriautas.
Kritikai sako, kad kongresų centro įrengimas išniekintų žydams šventą vietą.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky kreipėsi į premjerę Ingridą Šimonytę, Vilniaus merą Remigijų Šimašių, Kultūros paveldo departamento vadovą Vidmantą Bezarą ir Lietuvos nacionalinį muziejų (LNM) ir ragino „imtis realių veiksmų siekiant sutvarkyti ir įamžinti Vilniaus žydų Šnipiškių senųjų kapinių teritoriją“.
Ragina imtis veiksmų
F.Kukliansky nurodo, jog 2009 m. rugpjūčio 26 d. Kultūros paveldo departamento, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės ir Europos žydų kapinių išsaugojimo komiteto vadovai pasirašė protokolinį susitarimą dėl kapinių teritorijos apsaugos principų.
„Tai leido užtikrinti kapinių apsaugą, neužkertant galimybių eksploatuoti ir rekonstruoti kapinių teritorijoje ir apsaugos zonoje tuo metu jau stovėjusius statinius, tarp jų – buvusius Sporto rūmus. Nuo to laiko kapinių kaimynystėje buvo įgyvendinta daugybė privačių nekilnojamojo turto vystymo projektų. O Lietuvos Respublikos ir Vilniaus miesto savivaldybės žinioje esančių kapinių sutvarkymas ir įamžinimas iki šiol yra atidėliojamas“, – rašoma rašte.
F.Kukliansky nurodo, kad litvakų bendruomenė suinteresuota tik kapinių sutvarkymu ir įamžinimu, „tikėdama pažadais, kad pertvarkant Sporto rūmų pastatą į Kongresų centrą, taip pat bus kompleksiškai sutvarkyta ir įamžinta kapinių teritorija“. Vilniaus miesto savivaldybė parengė kapinių teritorijos dalies sutvarkymo projektą, o LNM pavesta paruošti kapines įamžinančios vidaus ir lauko ekspozicijos koncepciją ir investicinį projektą.
„Visgi, nepaisant įvairių institucijų pastangų, deja, šiuo metu tenka konstatuoti, kad vis dar nėra tvirto Lietuvos Vyriausybės apsisprendimo pradėti buvusių Sporto rūmų rekonstrukciją ir atitinkamai – kapinių sutvarkymo ir įamžinimo darbus. Be to, mus pasiekianti informacija verčia rimtai abejoti, kad toks sprendimas artimiausiu metu (ar išvis kada nors) bus priimtas. Esant tokiai nežiniai, reikalaujame, kad pagaliau būtų imtasi realių veiksmų, siekiant sutvarkyti ir įamžinti kapinių teritoriją“, – rašte valdžios atstovams tvirtina F.Kukliansky.
Anot jos, kapinių sutvarkymas ir įamžinimas negali būti kitų infrastruktūros projektų priedu. Arba, kaip tikina žydų bendruomenės pirmininkė, kaip šiuo metu atsitiko, – įkaitu.
„Dėl tos pačios priežasties manome, kad ekspozicijos rengimo inicijavimas yra nesavalaikis veiksmas, kompromituojantis gerą tikslą. Todėl informuojame, kad nesant Lietuvos Respublikos ir Vilniaus miesto valdžios institucijų konkrečių sprendimų bei ilgalaikių įsipareigojimų nuosekliai siekti jų įgyvendinimo, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė nemato prasmės dalyvauti Nacionalinio muziejaus koordinuojamame ekspozicijos galimybių studijos rengimo procese“, – komentavo ji.
LNM stabdo procesą
O Arminas Šileikis, LNM viešųjų ryšių specialistas, 15min teigė, kad įamžinti Vilniaus žydų Šnipiškių senąsias kapines, paruošiant vidaus ir lauko ekspozicijos koncepciją ir investicinį projektą, muziejui nurodė Vyriausybė.
„Šis darbas neatsiejamas nuo pačių kapinių ir jų teritorijų sutvarkymo, kuriuo įgyvendinimu rūpinasi Vilniaus miesto savivaldybė“, – nurodo jis.
A.Šileikio teigimu, litvakų bendruomenei išreiškus abejonę dėl realaus kapinių sutvarkymo ir pasitraukus iš ekspozicijos galimybių studijos rengimo proceso, muziejus pranešė visoms suinteresuotoms pusėms stabdantis jam patikėtos ekspozicijos koncepcijos rengimą.
„Koncepcijos rengimas, nedalyvaujant Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės deleguotiems ekspertams, netenka prasmės. Pasikeitus situacijai ir priėmus konkrečius sprendimus, muziejus tęs jam pavestą darbą. Darbus muziejus dėl koncepcijos parengimo pradės tik tuomet, kai bus visiškas aiškumas ir išsklaidytos žydų bendruomenės abejonės dėl kapinių teritorijos sutvarkymo. Kol kas koncepcijos sukūrimui nėra išleista jokių lėšų“, – 15min komentavo jis.
Rekonstrukcijai ekspozicija netrukdo
O Jolita Skinulytė-Niakšu, Turto banko komunikacijos skyriaus komunikacijos konsultantė, 15min nurodė, jog Vyriausybės protokoliniu sprendimu buvo apsispręsta skirti patalpas, kuriose galėtų būti įrengta ekspozicija, įamžinanti buvusių Šnipiškių žydų kapinių atminimą. Šios patalpos, įgyvendinus Vilniaus koncertų ir sporto rūmų rekonstrukciją, būtų perduotos Lietuvos nacionaliniam muziejui.
„Remdamasis šiuo sprendimu, muziejus ketino atlikti ekspozicijos įrengimo galimybių studiją. Į tai buvo atsižvelgta ir rengiant rekonstrukcijos techninį projektą – ekspozicijai numatytos konkrečios patalpos su atskirais įėjimais, atitinkančios kitus reikalavimus muziejinei veiklai. Turto bankas įsipareigojo įrengti ir suteikti patalpas, tačiau už ekspoziciją ir muziejinės veiklos vykdymą jau būtų atsakingas Lietuvos nacionalinis muziejus. Žinoma, tokia ekspozicija gali būti įrengta tik dalyvaujant Lietuvos žydų bendruomenei.
Ekspozicija gali būti įrengta tik rekonstruotame pastate, tačiau pastato rekonstrukcija gali prasidėti nepriklausomai, ar parengta, ar ne ekspozicijos koncepcija“, – 15min teigė ji.
Vyriausybė žada įvertinti naujas aplinkybes
Pasak J.Skinulytės-Niakšu, Turto banko užsakymu šiuo metu yra baigtas rengti ir patvirtintas techninis projektas. Jį parengė keturių įmonių konsorciumas.
„Šiuo metu laukiame Vyriausybės apsisprendimo dėl tolesnio projekto vykdymo. Dėl detalesnių komentarų ir tolesnės projekto eigos reikėtų kreiptis į Vyriausybę“, – atsakė ji.
O Vyriausybė atsakyme 15min pabrėžė, kad šių metų valstybės biudžete nėra numatytų lėšų projektui.
„Prieš toliau plėtojant projektą būtina įvertinti naujas aplinkybes, pavyzdžiui, galimą COVID-19 poveikį ateities konferencinio turizmo tendencijoms ir kt.“, – teigiama Vyriausybės komentare.
15min metų pradžioje skelbė, kad Vilniaus koncertų ir sporto rūmų rekonstrukcijai šiemet neskirta planuotų pusės milijono eurų. Tuomet Finansų ministerija tvirtino, kad rekonstrukcija nėra atšaukta, tačiau šį projektą dar peržiūrės ir įvertins Vyriausybė.
PLAČIAU SKAITYKITE: Vilniaus koncertų ir sporto rūmų rekonstrukcija vėl įstrigs? Planuotų 0,5 mln. eurų šiemet neskirta
1971-aisiais statytų ir jau seniai nebenaudojamų Vilniaus koncertų ir sporto rūmų pavertimas moderniu kongresų centru prieš kelerius metus buvo pripažintas reikšmingu valstybei ekonominiu projektu.
Iki 2023 metų planuoto įrengti kongresų centro, kuriame įsikurs 2,5 tūkst. vietų posėdžių salė, veiks konferencijų, parodų salės, maitinimo erdvės. Nekantriai to laukia ir šalies turizmo verslas.
