Norintiems kliūčių nėra
Vidutiniška lifto eksploatacijos trukmė svyruoja nuo 25 iki 30 metų. Du trečdaliai Lietuvos daugiabučiuose sovietmečiu įrengtų liftų tarnauja jau kur kas ilgiau nei turėtų, yra ir tokių, kurie dėl avarinės būklės sustabdyti visai.
Tuos, kurie tarnauja ilgiau nei pridera, bet dar atitinka saugumo reikalavimus, liftų mechanikas aplanko du kart per mėnesį, o lifto techninis patikrinimas atliekamas kartą per metus. Vis dėlto, reikėtų gyventojai turėtų susimąstyti, kad sovietinių liftų dienos jau suskaičiuotos ir ilgainiui avarinės būklės, netinkamų vežti žmonės ir sustabdytų liftų daugės. Žmonėms belieka rinktis: laukti, kol į, sakykime, 16 aukštą teks kilti pėsčiomis ar ryžtis atnaujinti liftą. Pabrėžtina, kad tai turėtų būti daroma ne tik dėl gyventojų saugumo, bet ir elektros energijos taupymo – šiuolaikinis liftai jos sutaupo kone perpus.
Pabrėžtina, kad tai turėtų būti daroma ne tik dėl gyventojų saugumo, bet ir elektros energijos taupymo – šiuolaikinis liftai jos sutaupo kone perpus.
Aplinkos ministerija primena, kad už saugų liftų naudojimą, techninę būklę ir nuolatinę jo priežiūrą atsakingi yra patys daugiabučio namo savininkai. Privalu užtikrinti, kad eksploatuojamas liftas atitiktų visus sveikatos ir saugos reikalavimus bei nekeltų pavojaus nei gyventojams, nei aplinkai. Eksploatuoti tik tokius liftus, kuriems atlikta nuodugni techninės būklės patikra, ir tik gavus įgaliotos įstaigos išvadą, kad įrenginiai tinkami naudoti.
Paprastai daugiabučių gyventojams netenka pakloti visos lifto keitimo ir visų remonto darbų sumos iš karto – dažniausiai pasinaudojama gyventojų surinktomis ir, jei tokių yra, kaupiamosiomis lėšomis. Gyventojai surenka apie 30 proc. lifto kainos, o likusią dalį lifto keitimo paslaugas suteikiančios įmonės leidžia išsimokėti dalimis, su galimybe grąžinti anksčiau. Praktika rodo, kad dalis gyventojų išsimoka per tris mėnesius.
Lifto keitimo kaina svyruoja, ji labai priklauso nuo pasirenkamų medžiagų kokybės, reikiamų darbų, tačiau apytikriai už, sakykime, 9-aukščio namo lifto keitimą su visais darbais gyventojams reikėtų sumokėti apie 30 000 Eur. Praktika rodo, kad dažniausiai keisti liftą, atlikti kitus reikalingus namo priežiūros ir remonto darbo labiau imasi daugiabučiai, kurie yra valdomi bendrijų.
Atsakymus randa bendrijos
Kas turi būti remontuojama ir tvarkoma, kas turi remontuoti ir tvarkyti, o kas tai už tai turi mokėti – ir kiti mažiau ar daugiau svarbūs klausimai – daugiabučio savininkų atsakomybė. Svarbiausia gyventojų pareigą – valdyti namą, o tai geriausia padaryti įsteigus daugiabučio savininkų bendriją. Kokios pastarosios funkcijos – kitas klausimas, namo priežiūrą savininkai gali patikėti įvairias paslaugas teikiančioms įmonėms, tačiau priimti sprendimus būtinai turi patys.
Kai daugiabučius valdyti imasi savivaldybių paskirti administratoriai – namas yra valdomas neefektyviai, nes dėl kiekvieno sprendimo sušaukti gyventojų į susirinkimus tiesiog neįmanoma. Racionaliam namo valdymui būtina, aišku, ir gyventojų savimonė, tačiau ji atsiranda būtent įsteigus bendriją, suvokus – kad už savo daugiabutį esi atsakingas pats.
Aplinkos ministerija primena, kad už saugų liftų naudojimą, techninę būklę ir nuolatinę jo priežiūrą atsakingi yra patys daugiabučio namo savininkai. Privalu užtikrinti, kad eksploatuojamas liftas atitiktų visus sveikatos ir saugos reikalavimams bei nekeltų pavojaus nei gyventojams, nei aplinkai. Eksploatuoti tik tokius liftus, kuriems atlikta nuodugni techninės būklės patikra, ir tik gavus įgaliotos įstaigos išvadą, kad įrenginiai tinkami naudoti.
Parengta bendradarbiaujant su LR Aplinkos ministerija
