Tyrimo duomenimis, 2012 m. labai patenkinti savo būstu buvo 9 procentai namų ūkių, 76 procentai – patenkinti, 12 procentų – nepatenkinti ir 3 procentai – labai nepatenkinti. Kaimo namų ūkiuose gyvenantys respondentai buvo labiau patenkinti savo būstu, nei gyvenantys mieste: kaime daugiau ar mažiau patenkintų savo būstu namų ūkių dalis siekė 86, o mieste – 84 procentus.
Kaimo namų ūkiuose gyvenantys respondentai buvo labiau patenkinti savo būstu, nei gyvenantys mieste.
Daugiausia patenkintų savo būstu buvo tarp namų ūkių, kuriuos sudarė du suaugę asmenys, iš kurių bent vienas 65 metų ir vyresnis, be vaikų: 91 procentas šių namų ūkių teigė esantys patenkinti ar labai patenkinti savo būstu. Taip pat savo būstu patenkinti ar labai patenkinti buvo 86 procentai namų ūkių iš dviejų suaugusiųjų, jaunesnių nei 65 metų, be vaikų ir 85 procentai – vieno asmens namų ūkių. Mažiausiai patenkintų ar labai patenkintų savo būstu buvo tarp vieno suaugusio asmens su vaikais namų ūkių – 80 procentų.
Būsto plotą nepakankamu laikė 17 procentų namų ūkių. Miestuose 20 procentų namų ūkių buvo įsitikinę, kad užimamo būsto plotas jiems yra per mažas, kaime – 12 procentų. Tarp vaikus auginančių namų ūkių nepakankamu būsto plotą laikė kas ketvirtas (26 proc.), o tarp namų ūkių be vaikų – kas aštuntas (12 proc.) namų ūkis. Daugiausia (24 proc.) namų ūkių, manančių, kad jiems trūksta gyvenamojo ploto, buvo tarp gyvenančių namo (dviejų butų ar kotedžo) dalyje, o mažiausia (10 proc.) – tarp gyvenančių individualiame vieno buto name namų ūkių.
Remiantis apklausos rezultatais, 80 procentų namų ūkių būstui apšildyti naudojosi centrinio šildymo ar panašia įranga (būste įrengtais stacionariais radiatoriais), likę – kita stacionaria šildymo įranga (krosnimis, šildytuvais, židiniais ir pan.). Devynių iš dešimties mieste gyvenančių namų ūkių būstas buvo šildomas centrinio šildymo ar panašia įranga, o kaime tokiu būdu buvo šildoma 56 procentai būstų.
82 procentai namų ūkių teigė, kad jų būstas žiemą buvo pakankamai šiltas. Didžiuosiuose miestuose būstą pakankamai šiltu laikė 78 procentai namų ūkių, kituose miestuose – 83, o kaime – 85 procentai.
76 procentai namų ūkių teigė, kad vasarą jų būstas yra pakankamai vėsus. Didžiuosiuose miestuose namų ūkių, kurių būstas vasarą pakankamai vėsus, dalis siekė 69 procentus, kituose miestuose – 76, o kaime – 83 procentus. Kadangi vasarą būstuose dažniausiai nebūna karšta, oro kondicionavimo įrenginius turėjo tik 2 procentai šalies namų ūkių.
Dauguma namų ūkių (93 proc.) įsitikinę, kad jų būstuose elektros įranga yra techniškai tvarkinga (mieste – 96, kaime – 88 proc.). Taip pat dauguma namų ūkių (92 proc.) teigė, kad jų būsto santechnikos ir vandentiekio įranga buvo techniškai tvarkinga, vandens tiekimas be pertrūkių, spaudimas – pakankamas, o vanduo tinkamas maistui (mieste – 93, kaime – 87 proc.).
Atsižvelgiant į namų ūkio narių fizines galimybes, atstumą iki teikiamų paslaugų vietos, įstaigų darbo laiką, dažniausiai namų ūkiai skundėsi sunkumais naudojantis banko paslaugomis – su šia problema susidūrė beveik kas ketvirtas namų ūkis. Kas penktas namų ūkis teigė, kad buvo sunku naudotis viešuoju transportu. Sunkumus naudojantis pirminės sveikatos priežiūros paslaugomis nurodė 24 procentai, pašto paslaugomis – 18 procentų namų ūkių. Mažiausiai problemų namų ūkiams kilo perkant maisto produktus ir kasdienio vartojimo prekes, tačiau ir čia su sunkumais susidūrė 11 procentų namų ūkių.
Mieste gyvenantiems namų ūkiams naudotis išvardytomis paslaugomis buvo žymiai lengviau nei kaime. Tiek mieste, tiek kaime dažniausiai sunkumų kilo naudojantis banko ir pirminės sveikatos priežiūros paslaugomis, mažiau problemų kilo perkant maisto produktus ir kasdienio vartojimo prekes bei mokiniams iki 16 metų lankant bendrojo ugdymo mokyklą.
Per paskutinius penkerius metus būstą pakeitė 5,6 procento 16 metų ir vyresnių asmenų. Dažniausios pagrindinės būsto keitimo priežastys buvo susijusios su šeima (šeiminės (partnerystės) padėties pasikeitimas, atsiskyrimas nuo tėvų, išvykimas gyventi su partneriu ir pan.) ar būstu (noras įsigyti naują ar geresnį namą ar butą), jas nurodė atitinkamai 37 ir 23 procentai būstą pakeitusių asmenų.
Duomenys apie būsto sąlygas surinkti 2012 m. kovo–liepos mėn., apklausus 5 394 namų ūkius, atrinktus atsitiktinės imties būdu naudojantis Gyventojų registru.
