Statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas sako, kad šiuo metu matomi tie patys simptomai, kaip ir per ankstesnes krizes: gamintojai užsipildė sandėlius, eksporto rinkos užstrigo, todėl lieka vienas būdas – skatinti vidaus vartojimą, didinant viešųjų pirkimų apimtis ir juos spartinant. Anot jo, tai būtų geras būdas kompensuoti paklausą ir sumažinti ekonomikos nuosmukį.
„Esame išsiuntę raštą Vyriausybei ir visoms ministerijoms, kad jos peržiūrėtų programas. Galima būtų didinti infrastruktūros, energetinių projektų statybos bei kelių, pasienio, socialinių būstų ir daugybę kitų programų apimtis. Aišku, tam reikėtų numatyti papildomus finansus. Tai šiek tiek palengvintų darbo rinkos situaciją ir leistų iš vidaus vartojimo gauti kažkokias pajamas“, – pridūrė jis.
D.Gedvilo teigimu, galėtų būti spartinami projektai, įstrigę dėl teisinių procesų arba lėšų trūkumo. Pavyzdžiui, jis siūlo peržiūrėti sprendimus dėl nacionalinio stadiono, yra nemažai kitų projektų su paruoštais dokumentais, bet jie buvo „padėti į stalčių“.
Jo teigimu, pinigų įliejimas į rinką mažintų nedarbą, skatintų vidaus vartojimą bei finansų cirkuliaciją šalies viduje. Anot D.Gedvilo, statybos sektorius labai susijęs su kitais verslais, todėl valstybės užsakymų lėšos pateks ir į kitus sektorius.
„Eidami šiuo keliu, mes palaikytume nemažą dalį šalies verslų, išsaugotume ir sukurtume darbo vietas, ypač kai situacija darbo rinkoje tapo kritine – šiandien matome neregėtu greičiu augantį bedarbių skaičių. Vyriausybė turi išnaudoti unikalią galimybę išsaugoti ir sugrįžusius emigrantus, suteikiant galimybę jiems įsidarbinti gimtinėje“, – siūlo D.Gedvilas.
Anot D.Gedvilo, statybos sektorius labai susijęs su kitais verslais, todėl valstybės užsakymų lėšos pateks ir į kitus sektorius.
Bendrovės „SME Finance“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas sako, jog intensyvesni pirkimai ir valstybės įsitraukimas padėtų statybininkams išlaikyti darbo vietas.
„Skatinimo plane numatyta greitinti tik tuos pirkimus, kurie susiję su sveikatos apsauga. Turint omenyje, jog turime neeilinę ir pakankamai sudėtingą ekonomikos situaciją, būtų logiška, jeigu valstybė praplėstų šiek tiek skatinimo planą ir kiek įmanoma supaprastintų, pagreitintų viešųjų pirkimų procedūras. Privatūs užsakymai stipriai traukiasi, tai reiškia, kad valstybė tuo metu galėtų trumpą laiką pabūti tuo garvežiu, kuris tuos užsakymus ir tada statybininkai galėtų paprasčiau išlaikyti darbo vietas“, - BNS sakė A.Izgorodinas.
Anot ekonomisto tokios priemonės neišjudins vidaus vartojimo, tačiau sušvelnins sektoriaus nuosmukį.
Tuo metu laikinoji Viešųjų pirkimų tarnybos vadovė Jovita Petkuvienė BNS sakė, kad spartinti viešojo sektoriaus pirkimus galima, tačiau ji kritiškiau vertino siūlymą trumpinti jų terminus.
„Pagreitinti viešojo sektoriaus projektų įgyvendinimą tikrai yra geras ir šiuo metu verslui reikalingas sprendimas, tačiau tokiam dalykui, kad būtų trumpinamas, pavyzdžiui, pasiūlymų pateikimo terminas, nepritartume. Todėl, kad pasiruošti ir tam pačiam verslui pateikti tinkamą pasiūlymą, įvertinus visas rizikas, pirkimo sąlygas, reikia tikrai ilgesnio negu minimalus įstatymo numatytas terminas. Galvojame, kad tokiu būdu turbūt sudarytume sąlygas daugiau dalyvauti tiems, kurie apie pirkimus žino iš anksto“, – BNS teigė J.Petkuvienė.
Anot jos, procedūrų trumpinimas turėtų būti labai gerai apgalvotas, nes paskubėjus ir netinkamai pasiruošus vėliau reikia stabdyti procedūras, sutarčių vykdymą. J.Petkuvienės teigimu, turėtų būti sudarytos vienodos sąlygos visiems rinkos dalyviams pasiruošti pirkimams.
„Siūlytume rengti rinkos konsultacijas, kuo plačiau informuoti, kokie projektai ir kokiame etape bus paleidžiami, kad iš tikrųjų visi dalyviai turėtų vienodas sąlygas, kad, jeigu ir būtų trumpėjantys procesai, turėtų vienodas sąlygas pasiruošti tiems pirkimams“, - teigė ji.
D.Gedvilo duomenimis, 2019 metų antroje pusėje Lietuvoje buvo apie 0,5 mlrd. eurų vertės įšaldytų statybos viešųjų pirkimų projektų.
