Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) teigimu, pagal teisės aktus, jei aplinkos oro temperatūra žemesnė kaip 10 laipsnių, dirbantiems lauke arba nešildomose patalpose darbuotojams privalu suteikti ne trumpesnes kaip 10 minučių specialias pertraukas ir ne rečiau kaip kas pusantros valandos.
Visais atvejais darbdavys privalo aprūpinti darbuotojus specialiais darbo drabužiais, apsaugančiais nuo žemos temperatūros. Taip pat statybas organizuojanti įmonė privalo įvertinti, ar saugu dirbti ant pastatų. Jei darbo vieta slidi, reikia imtis papildomų saugumo priemonių.
Praktiškai galima dirbti iki 15 laipsnių šalčio, o suvirinimo darbai leidžiami iki 25 laipsnių šalčio, tačiau tokios temperatūros retai pasitaiko.
„Žiemos metu atsiranda pavojų, susijusių su lauko sąlygomis naudojamomis darbo priemonėmis, tarp jų – ir potencialiai pavojingų įrenginių darbu. Esant stipriam vėjui, smarkiai sningant ar kai kiti veiksniai neatitinka naudojimo dokumentuose nustatytų sąlygų, turi būti sustabdytas darbas su kėlimo kranais“, – 15min pasakojo VDI Komunikacijos skyriaus vedėja Nerita Šot.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas rekomenduoja per didelius šalčius vengti didelio fizinio krūvio, nedirbti jokių sunkių darbų. Jei tenka šaltyje būti ilgiau, negalima ramiai stovėti ar sėdėti, reikia kuo daugiau judėti. Taip pat lauke reikėtų stengtis nesuprakaituoti ir nesušlapti.
Žiema nebedaro tiek įtakos, kiek anksčiau
Visoje Lietuvoje projektus įgyvendinančios statybų bendrovės „Panevėžio statybos trestas“ (PST) generalinis direktorius Dalius Gesevičius tikina, kad tokie orai kaip ketvirtadienį Lietuvoje pasitaiko retai, todėl didelių problemų nesukelia. Tiesa, jei temperatūra krinta žemiau 15-os laipsnių šalčio, kai kurie statybos darbai yra trumpam sustabdomi.
„Praktiškai galima dirbti iki 15 laipsnių šalčio, o suvirinimo darbai leidžiami iki 25 laipsnių šalčio, tačiau tokios temperatūros retai pasitaiko. Jeigu taip būna, paprasčiausiai darome technologines pertraukas. Esame pasirengę dirbti ir esant žemai temperatūrai, tačiau praktiškai tai taikyti šiais laikais mums tenka retai, nes nebėra tokių žiemų kaip prieš 20 metų“, – sakė jis.
D.Gesevičiaus teigimu, dirbant žiemą reikia naudoti ir kitokių statybinių medžiagų arba į jas įmaišyti papildomų priemaišų. Taip pat reikia paruošti ir statybvietę – nuvalyti sniegą, takelius pabarstyti smėliu.
„Visi mūsų įmonės darbuotojai yra aprūpinami žiemine apranga. Šio klausimo net nekeliame. Tačiau jei sninga ar yra apledėjimų, reikia atitinkamai pasiruošti darbo vietą, o tam papildomai sugaištama laiko. Dėl to mažėja darbo našumas, didėja statybų kaina, nes naudojami priedai, brangsta medžiagos“, – tikina PST vadovas.
Brangsta statybos
Jam pritaria prie prekybos centro „Panorama“ statančios biurų pastatą „S7“ bendrovės „Mitnija“ projektų vadovas Mantvydas Trinkūnas. Žiemos metu, ypač paspaudus šaltukui, darbo tempas krinta apie 20 proc., o laikas ir papildomos medžiagos kainuoja.
„Medžiagų priedai ir statybvietės paruošimas užima darbo laiko ir sumažina tempą. Fasadus stengiamės apšiltinti iki 5 laipsnių šalčio. Jei nepavyksta ir dėl tam tikrų priežasčių reikia pabaigti darbus, stengiamės juos atlikti papildomai šildydami atskiras zonas. Teoriškai viskas įmanoma, tačiau laikas ir tempas mažėja apie 20 proc.“, – kalbėjo M.Trinkūnas.
Anot jo, temperatūrai nukritus iki 15 laipsnių šalčio, svarstoma, ar apskritai apsimoka dirbti. Tada atliekami smulkūs darbai, o kai kuriuos darbuotojus net paleidžia namo.
„Kai temperatūra nukrinta iki 15 laipsnių šalčio, daromi pašaliniai darbai. Bet esant tokiai temperatūrai apskritai svarstome, ar apsimoka laikyti žmogų, nes tempas sulėtėjęs, jie turi sušilti ir, apskritai, visą dieną neišbūna. Kartais susitari, kad vieną dieną jie pabūna ilgiau, kitą paleidi anksčiau“, – pasakojo M.Trinkūnas.
Yra tik bloga apranga
Vilniuje ir Kaune projektus įgyvendinančios nekilnojamojo turto bendrovės „Citus Construction“ vadovas Mindaugas Vanagas juokavo – nėra blogo oro, yra tik bloga apranga. Esą, tai galioja tiek statybininkams, tiek pačioms statyboms.
„Dirbti lauke, kai drėgna ir šalta, nėra pats smagiausias dalykas. Tačiau, kaip mes juokaujame, nėra blogo oro, yra bloga apranga. Tai galioja statybininkams ir pačioms statyboms. Jeigu teisingai viską susidėlioji, blogas oras įtakos nedaro. Prieš 10 metų buvo praktika, kad žiemą darbai stabdomi, o dabar ne, nes naudojami žieminiai priedai ir sistemos, kurios leidžia dirbti esant neigiamai temperatūrai“, – sakė M.Vanagas.
Pasak jo, ar statybos bus tęsiamos žiemą, priklauso nuo projekto stadijos. Jeigu dar tik atliekami mūro ir betonavimo darbai, statybininkams leidžiama dirbti iki 15 laipsnių šalčio. Tačiau pašalus nutraukiami fasado apdailos darbai.
„Viskas priklauso nuo to, kokius darbus atlieki: vieniems sezoniškumas daro didelę įtaką, kitiems ne. Pavyzdžiui, jei darai konstruktyvo, mūro, pamatų, žemės darbus, jiems sezoniškumas nedaro didelės įtakos, tik reikia naudoti specialius priedus. Jautriausia dalis yra fasadas, kuris nėra atsparus šalčiui ir žiemą jį reikia dengti, kad neaplytų, ir šildyti“, – teigė M.Vanagas.
Be to, M.Vanago teigimu, žiemą statybininkams mokamas apie 10 proc. mažesnis atlyginimas. Šaltuoju žiemos periodu su bendrovėmis, kurios siūlo subrangos darbus, susitarti lengviau, jos neturi tiek užsakymų ir dėl to kainos krinta.
