Statybos inspekcija teigia šiuo metu atliekanti gruntinių inkarų naudojimo patikrinimus 10-yje statybviečių, o vieno iš tokių atvejų tyrimas neseniai buvo baigtas.
„Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad įrengiant statinio atramines sienas buvo naudojami laikinieji inkarai, kurie įrengti už sklypo ribos neturint gretimų sklypų savininkų sutikimų dėl jų įrengimo. Šio objekto, daugiabučio gyvenamojo namo, statybos darbų žurnale buvo nurodyta, kad laikini inkarai nupjauti, tačiau daugiau duomenų apie inkarų išardymą nepateikta.
Dėl gruntinių inkarų įrengimo gretimame sklype be šio sklypo savininko sutikimo statytojui buvo surašytas privalomasis nurodymas išardyti už sklypo ribos paliktus laikinus inkarus ir sutvarkyti teritoriją“, – sako VTPSI Vilniaus Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėjo pareigas laikinai einanti Lina Staškevičienė.
Jos teigimu, šiam statytojui bus taikoma administracinė atsakomybė už vykdytus statybos darbus pažeidžiant statybą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas.
Statybų inspekcija nustatė pažeidimų
Pasak Statybos inspekcijos atstovės, svarbu išskirti atvejus, kada siekiant įrengti gruntinius inkarus gretimame sklype užtenka gauti šio sklypo savininko ar valdytojo sutikimą, o kada yra būtinas ne tik sutikimas, bet ir teisę vykdyti statinio statybą abiejuose sklypuose suteikiantis statybą leidžiantis dokumentas.
-
VTPSI dėl darbuotojų kreipėsi į STT: įtariama, kad priėmė „Misionierių sodams“ palankų neteisėtą sprendimą
-
Dėl buvusios Statybos inspekcijos vadovės ir darbuotojų kreiptasi į VTEK: prašoma ištirti įtartinus skambučius
-
Dėl buvusios Statybos inspekcijos vadovės ryšių su buvusiais pavaldiniais kreiptasi į prokuratūrą
„Tokiu atveju, kai į gretimą sklypą patenkantys gruntiniai inkarai yra suprojektuoti kaip laikina statinio laikančioji konstrukcija, kuri naudojama siekiant užtikrinti statinio mechaninį atsparumą ir pastovumą išskirtinai tik statybos proceso metu, pakanka kartu su prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą pateikti gretimo sklypo savininko ar valdytojo sutikimą.
Kai į gretimą sklypą patenkantys gruntiniai inkarai yra suprojektuoti kaip nuolatinė statinio laikančioji konstrukcija, statytojas turi gauti statybą leidžiantį dokumentą, kuris suteikia teisę vykdyti statinio statybos darbus abiejuose sklypuose. Šiuo atveju kartu su prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą, statytojas turi pateikti gretimo sklypo savininko ar valdytojo sutikimą“, – sako L.Staškevičienė.
Gruntinių inkarų naudojimas statybvietėje rinkoje įplieskė diskusiją po to, kai Statybos inspekcija birželį nustatė, kad Vilniuje, ant Išganytojo kalvos statomame projekte „Misionierių sodai“, statytojas bendrovė „Misionierių namai“ gruntinius inkarus, suprojektuotus kaip nuolatinę konstrukciją, pastatė gretimame sklype. Vienuolyno ansamblio žemės sklypo vietoje, kur įkasti inkarai, nurodytas konservavimo-restauravimo režimas: čia draudžiama naujų statinių statyba, bet kokių medžiaginių elementų, įtvirtinančių teritorijos ir pastatų kultūrinės vertės pažeidimus, įrengimas. Tuo remdamasi, Statybos inspekcija surašė savavališkos statybos aktą ir statytoją įpareigojo sustabdyti statybas bei pašalinti savavališkos statybos padarinius.
Statybose inkarai naudojami bene 20 metų
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) vadovo Mindaugo Statulevičiaus teigimu, gruntinių inkarų naudojimas statybose nėra naujiena ir paaiškino, kodėl statybininkai ją naudoja.
„Gruntiniai inkarai – tai tokia technologija, kai metaliniai strypai įstrižai, 45 laipsnių kampu, įtvirtinami gretutiniame sklype ir prie jų tvirtinamos atraminės sienutės, tada subetonuojamas visas perimetras ir prasideda statyba. Tai laikina konstrukcija, skirta statybos pradžios darbams, saugumui užtikrinti. Be to technologija taptų labai brangi arba atskirais atvejais – neįmanoma. Ji naudojama apie 20 metų ir nėra nauja“, – 15min aiškino M.Statulevičius.
15min primena, kad bendrovė „Misionierių namai“ 2007 metais savivaldybės rengtame aukcione išsinuomojo 1 ha ploto teritoriją Subačiaus gatvėje už 16 mln. eurų. Ant Išganytojo kalvos planuota pastatyti penkis dviaukščius namus, kuriuose būtų įrengta apie 100-as butų.
Statybas planuota baigti 2019 metų gruodį, o bendros investicijos į projektą turėtų siekti apie 40 mln. eurų.
Statybas vykdo bendrovė „Misionierių namai“, kurios pagrindinis akcininkas – Kipre registruota įmonė „HJKM Holdings Limited“, o pastarąją valdo gruzinų verslininkas Romanas Pipia.
