Vasario pradžioje 15min aprašė istoriją apie griuvusią Lakūnų plente stovėjusią tarpukario vilą. Visuomenėje vėl užvirė diskusija: verta tokius statinius išsaugoti ar lemta nugriauti, nes jie – avarinės būklės.
„Kai Lietuvos aviacijos pradininkas generolas leitenantas Juozas Kraucevičius 1926 metais pagal P.Taračkovo projektą pasistatė šią vilą savo šeimai, net neįsivaizdavo, kad ji kam nors trukdys „įsisavinti“ sklypą ir dėl to bus barbariškai nugriauta. Generolas J.Kraucevičius, dalyvavęs Rusijos–Japonijos, Pirmajame Pasauliniame karuose, pergyvenęs Antrąjį Pasaulinį, sovietų gulagus ir 1964 metais atgulęs Petrašiūnų kapinėse, net ir matęs įvairiausius žiaurumus, matyt, turėjo apsiversti kape, kai vyko šios vilos egzekucija.
Nuo žemės paviršiaus nutrintas dar vienas Pirmosios Respublikos perlas, galėjęs būti prikeltas ir paverstas ne tik vertingu istorijos paminklu, bet brangiu ir vertingu fiziniu turtu“, – apmaudą dėl nugriautos vilos savo feisbuko paskyroje vasarį liejo Kauno architektas Linas Tuleikis, patikinęs, kad tokį naujojo vilos savininko žingsnį, tikėtina, nulėmė panoraminis vaizdas – žemės sklypas išsidėstęs šalia šlaito.
Pasak jo, dar neseniai vila atrodė apleista, bet lengvai suremontuojama.
Siekė įtraukti į Kultūros paveldo registrą
Kaip tuomet teigė Andrius Liakas, Kultūros paveldo departamento (KPD) Kauno skyriaus vyriausiasis specialistas, vila Lakūnų pl. 59 Kaune nebuvo įtraukta į Kultūros vertybių registrą ir nebuvo kultūros paveldo vietovės dalimi.
„KPD Kauno skyrius, gavęs neoficialios informacijos apie ketinimus vilą griauti, nedelsiant 2020 metų lapkričio 24 dieną kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybą, prašydamas pradėti vilos Lakūnų pl. 59 įrašymo į Kultūros vertybių registrą procedūrą. Kol Kauno miesto savivaldybės Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba įrašė vilą į Kultūros vertybių registrą, ji buvo nugriauta.
Ši vila, nors ir gerokai sunykusi ir apleista, buvo vertinga tiek architektūriniu, tiek istoriniu požiūriu“, – tuomet tikino A.Liakas.
Pasak jo, kad ateityje tokie atvejai, kai nugriaunamas į Kultūros vertybių registrą įtraukti inicijuotas pastatas, nesikartotų, ruošiamasi parengti metodinius nurodymus savivaldybių vertinimo taryboms apie tai, kaip taikyti laikinas apsaugos priemones, užtikrinančias į Kultūros vertybių registrą įtraukti inicijuotų pastatų apsaugą.
A.Liakas paaiškino, kad griovimo darbams KPD pritarimas nebuvo gautas, nes teisės aktuose nėra numatytas jo privalomumas.
Kaip 15min po vilos nugriovimo teigė Kauno miesto savivaldybės administracijos Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas, dabartinis pastato ir žemės sklypo (jo dydis siekia apie 1876 kv. m) savininkas juos įsigijo 2020 metų liepos 16 dieną kartu su išduotu statybą (rekonstravimą) leidžiančiu dokumentu, – projekte buvo numatytas istorinio pastato rekonstravimas, išlaikant esminius statinio architektūros elementus.
„Tačiau pastato savininko užsakymu 2020 metais buvo parengtas naujas techninis projektas, numatęs istorinio pastato nugriovimą ir naujo šiuolaikinės architektūros pastato statybą. Šiam projektui nepritarta, jis nėra suderintas, todėl kas šiame sklype bus, nėra žinoma. Leidimas griauti vilą nebuvo išduotas“, – patikino savivaldybės atstovas.
Ekspertizė atskleidė avarinę būklę
Viešai prisistatyti nepanoręs naujasis vilos savininkas Laimis P. vasarį 15min teigė, kad griovimas atliktas vadovaujantis teisės aktais, gavus institucijų leidimus, neva nieko jis nedaręs neatsiklausęs (pateikė redakcijai tai įrodančius susirašinėjimus su institucijomis), pranešęs ir tai, kad griaus vilą.
Laimis P. paaiškino, kad šiemet buvo atlikta vilos ekspertizė, nustatyta, kad pastatas – avarinės būklės, jį rekomenduota dėl saugumo kuo greičiau nugriauti. Vila savininkui priminė griuvėsius.
„Jei jie pradėjo įrašymo procedūrą, turėjo lygiagrečiai priimti kitą sprendimą. Jie pagal įstatymą 6 mėnesiams gali sustabdyti griovimo darbus. Jokio sprendimo niekas nepriėmė. Du kartus, ar net daugiau, jų buvo atsiklausta, ir tik tuomet daryta. Viskas, kas buvo daryta, nė vieno neteisėto veiksmo nebuvo atlikta“, – vasarį, nuvertus vilą, 15min aiškino Laimis P.
Leidimo gauti nereikėjo
Vasarį užklausa buvo išsiųsta ir Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai (Statybos inspekcija). Norėta išsiaiškinti, ar teisėtai nugriauta tarpukario vila, ar jos savininkas neturėjo gauti leidimo, derinti griovimo darbų.
Tik dabar, praėjus beveik dviem mėnesiams, redakcija sulaukė Statybos inspekcijos išvadų dėl statinio Lakūnų pl. 59 nugriovimo.
„Informuojame, kad Statybos inspekcija 2021 metų vasario 24 dieną raštu kreipėsi į KPD ir Kauno miesto savivaldybės administraciją, prašydama pateikti išvadą, ar sklype Lakūnų pl. 59 Kaune esantys pastatai – gyvenamas namas, kiemo rūsys, kiemo statiniai (tvora, kiemo aikštelė) – yra saugomi kultūros paveldo, taip pat, ar pastatams keliami paveldosauginiai reikalavimai.
KPD 2021 metų vasario 22 dieną informavo, kad pastatai neįtraukti į Kultūros vertybių registrą, nėra kultūros paveldo vietovių teritorijoje ar kultūros paveldo objektų ar vietovių apsaugos pozoniuose, paveldosauginiai reikalavimai pastatams nėra keliami.
Kauno miesto savivaldybės administracijos Kultūros paveldo skyrius 2021 metų vasario 24 dieną raštu pritarė KPD išvadai, kad paveldosauginiai reikalavimai pastatams nekeliami“, – rašoma Statybų inspekcijos kovo 30-ąją 15min atsiųstame rašte.
Kaip aiškinama jame, pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 7 punktą, statybą leidžiantis dokumentas – leidimas nugriauti atskirai stovintį neypatingą statinį, yra nereikalingas (neprivalomas).
„Atsižvelgdama į tai, taip pat į KPD bei Kauno miesto savivaldybės administracijos Kultūros paveldo skyriaus išvadas, Statybos inspekcija informuoja, kad statinių griovimo darbų pažeidimų pagal kompetenciją nenustatė.
Statybos leidimas būtų buvęs privalomas, jei nurodyti pastatai būtų kultūros paveldo statiniai ar būtų registruoti kaip kultūros paveldo objektai“, – reziumavo Statybos inspekcijos atstovė ryšiams su visuomene Rasa Kėkštienė.