Visus nuosavybės dokumentus susitvarkiusi šeima pradėjo statybas. Senosios šašlykinės vietoje turėjo atsirasti restoranas, septynių kambarių viešbutis, pastate turėjo įsikurti ir Skonsmonų šeima, kuri ėmėsi pardavinėti namą. Darbams einant į pabaigą paaiškėjo, kad visos investicijos gali nueiti šuniui ant uodegos, nes valstybė nori susigrąžinti sklypą.
Nusprendė pradėti verslą
Vieną kartą važiuodami pro šalį pamatėme skelbimą, kad parduodamas senas šašlykinės pastatas. Jį apžiūrėjome ir nutarėme imtis šio verslo, – pasakojo G.Skonsmonas.
„Gyvename čia netoliese. Kurį laiką su žmona galvojome apie savo verslą. Svarstėme įsigyti 5 hektarus žemės ir auginti avis, žąsis. Tai darėme ir iki tol savo sklype, bet kai šalia yra kaimynai, gyvuliai jiems trukdo.
Vieną kartą važiuodami pro šalį pamatėme skelbimą, kad parduodamas senas šašlykinės pastatas. Jį apžiūrėjome ir nutarėme imtis šio verslo.
2011 m. nusipirkome šį pastatą su sklypu, taip pat iš savininkės nusipirkome dar 4 arus žemės. Iš viso turėjome 10 arų.
Tik tada, kai žemė buvo išsipirkta ir sutvarkyti visi dokumentai, ėmiau griauti pastatą. Turėjome visus dokumentus, pasidarėme projektą ir pradėjome statybas“, – pasakojo G.Skonsmonas.
2014 m. šalia pastato buvo pradėti daryti gręžiniai ir priešgaisrinis vandens rezervuaras. „Jis yra būtinas norint priduoti pastatą, nors šalia bėga upelis. Be šio rezervuaro projekto nebuvo įmanoma suderinti. Visai tai turėjo atsirasti tame 4 arų sklype“, – minėjo pašnekovas.
Nemaloni staigmena
Nematau problemos atiduoti žemę valstybei, tačiau tokiu atveju pastatas, kuriame jau vyksta vidaus apdailos darbai, liks be vandens, – sakė G.Skonsmonas.
G.Skonsmonas pasakojo, kad ant šiuo metu ginčytinos žemės stovėjo ir dalis senos šašlykinės pastatų, ir viešasis tualetas, kurį teko sutvarkyti, išvežti ne vieną mašiną užteršto grunto. Kadangi sklypas dar 2003 m. buvo grąžintas savininkei, o vėliau parduotas, niekam nekilo minčių, kad į jį gali pretenduoti ir valstybė.
Tokias pretenzijas 2014 m. pradėjus keisti sklypo paskirtį pareiškė Nacionalinė miškų tarnyba.
Pasak tarnybos specialistų, šis sklypas yra valstybinio miško dalis, todėl Vilniaus apskrities viršininko administracija neturėjo teisės jo grąžinti savininkei.
Į pastatą jau investuota 300 tūkst. eurų. Turiu visus tai pagrindžiančius dokumentus. Ir tai kaina be žemės įsigijimo.
„Man tiesiog buvo pasakyta, kad sklypas sugrįš valstybei, o man bus sumokėta 10 tūkst. litų (2,9 tūkst. eurų). Aš nematau problemos atiduoti žemę valstybei, tačiau tokiu atveju pastatas, kuriame jau vyksta vidaus apdailos darbai, liks be vandens. Pagal projektą, nėra kur kitur daryti gręžinio ir juo labiau statyti rezervuaro. Pastatas be vandens yra bevertis.
Jei suskaičiuotume darbus, tai šio 4 arų sklypo vertė būtų 15-20 tūkst. eurų, tačiau į pastatą jau investuota 300 tūkst. eurų. Turiu visus tai pagrindžiančius dokumentus. Ir tai kaina be žemės įsigijimo. Viską dariau griežtai laikydamasis įstatymų, todėl nuostolius atlyginti kreipčiausi į valstybę. Ką ji toliau darytų su pastatu, aš nežinau“, – sakė G.Skonsmonas.
Vyras teigė, kad šiuo metu visa šeima gyvena laukimo nuotaikomis: „Laukiame teismo. Planavome, kad kitais metais čia pradės veikti restoranas ir septynių kambarių viešbutis. Taip pat pardavinėjame savo namą ir patys keliamės gyventi čia. Savo kambarius esame jau įsirengę. Dabar reiks žiūrėti, kaip bus.“
Urėdija nustebusi
Į Valstybinio miškotvarkos instituto pamatuotą valstybinės reikšmės miškų planą Gintauto ir Dainos Skonsmonų nuosavybės teise valdomas 0,04 ha sklypas nepateko, – paaiškino D.Taukis.
Toks Nacionalinės miškų sprendimas sukėlė nemažą nuostabą ir Trakų miškų urėdijai, kurios teritorijai priklauso ir ginčytinas sklypas. Trakų urėdijos vyriausiasis miškininkas Dainius Taukis 15min.lt teigė, kad urėdija į Vilniaus apygardos prokuratūrą nesikreipė ir Skonsmonų nereikalavo grąžinti įsigyto sklypo.
„Šalies valstybinės reikšmės miškų schemos pirmą kartą buvo patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu.
Vėliau jos ne vieną kartą buvo koreguojamos, tai išjungiant dalį miškų iš valstybinės reikšmės miškų plotų (vykdant žemės reformą nebuvo išvengta klaidų, kuomet privačių miškų sklypai pateko į valstybinės reikšmės miškų plotus), tai įtraukiant naujus miškų plotus į valstybinės reikšmės miškus.
Valstybinės reikšmės miškams nebuvo atlikta teisinė registracija, jie nebuvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. 2006 m. gegužės 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė apskričių viršininkams pavedė iki 2007 m. liepos 1 d. suformuoti valstybinės reikšmės miško žemės sklypus, rengiant ar keičiant žemės reformos žemėtvarkos projektus, ir įregistruoti šiuos sklypus Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu bei perduoti įregistruotus valstybės vardu miškus patikėjimo teise miškų urėdijoms valstybinėms funkcijoms atlikti.
Vilniaus apskrities viršininko administracija suprojektavo Trakų rajono ir Elektrėnų savivaldybių teritorijose esančius valstybinės reikšmės miškų sklypus.
Trakų miškų urėdija viena pirmųjų šalyje pradėjo vykdyti žemės reformos žemėtvarkos projektuose suprojektuotų valstybinės reikšmės miško žemės sklypų matavimo ir planų rengimo darbus.
Valstybinis miškotvarkos institutas pradėjo vykdyti valstybinės reikšmės miško sklypų teisinės registracijos darbus. Mūsų nuomone, darbai buvo atlikti kokybiškai, nustatytos valstybinės reikšmės miškų sklypų ribos, jas paženklinant riboženkliais ir prakertant ribines linijas, parengti planai, miškų sklypai valstybės vardu įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.
Į Valstybinio miškotvarkos instituto pamatuotą valstybinės reikšmės miškų planą Gintauto ir Dainos Skonsmonų nuosavybės teise valdomas 0,04 ha sklypas nepateko“, – teigiama atsiųstuose atsakymuose.
Žemėtvarkininkai suglumę
Kodėl Nacionalinė miškų tarnyba šį sklypą traktuoja kaip valstybinio miško dalį, o Trakų urėdija, Vilniaus apskrities viršininko administracija, Valstybinis žemėtvarkos institutas – kaip privatų sklypą, turės išsiaiškinti Vilniaus apygardos administracinis teismas.
Kokiu būdu galėjo susiklostyti situacija, kad prieš daugiau nei dešimtmetį žmogui grąžintą žemę dabar bandoma atimti, tiksliai negalėjo paaiškinti ir Nacionalinės žemės tarnybos specialistai. Trakų skyriaus vedėjo pavaduotojas Algis Adomavičius 15min.lt nurodė, kad visos būtinos procedūros buvo atliktos.
Ginčijamas žemės sklypas buvo suformuotas Trakų rajono Kariotiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Vilniaus apskrities viršininko. Šį projektą parengė Valstybinio žemėtvarkos instituto Vilniaus žemėtvarkos skyriaus specialistai.
Minėtas Trakų rajono Kariotiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas buvo suderintas Trakų miškų urėdijoje.
Kodėl Nacionalinė miškų tarnyba šį sklypą traktuoja kaip valstybinio miško dalį, o Trakų urėdija, Vilniaus apskrities viršininko administracija, Valstybinis žemėtvarkos institutas – kaip privatų sklypą, turės išsiaiškinti Vilniaus apygardos administracinis teismas. Tuo tarpu daug laiko ir pinigų į statybas investavusi šeima priversta laukti, kol paaiškės sklypo ir pastato likimas.
