„Šiuo metu jokių pastabų ar reikalavimų koreguoti projektą iš valstybinių institucijų nėra. [...] Ginčas teisme yra kraštutinis sprendimas, pareikalausiantis daug jėgų ir resursų, todėl mes ir toliau sieksime taikaus sprendimo. Jei tai nepavyks, įvertinsime galimus nuostolius, reputacinę žalą ir neatmetame galimybės kreiptis dėl žalos ir nuostolių atlyginimo“, – LRT.lt teigia „Eika“ Rinkodaros ir komunikacijos vadovė Jorūnė Juodžbalytė.
Vilniaus miesto apylinkės teisme priimtas nagrinėti ieškovo Daugiabučio namo Gedimino pr. 46 ir 48 savininkų bendrijos ieškinys dėl „Live Square“ statybos leidimo pripažinimo negaliojančiu ir statybos padarinių pašalinimo.
Bendrijos atstovo Artūro Saladžiaus teigimu, ieškinys pateiktas remiantis Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atliktu dokumentų išdavimo teisėtumo patikrinimo išvadomis. Atliktas statybos dokumentų patikrinimas atskleidė, kad statybos leidimas išduotas be pagal galiojančius teisės aktus privalomų patvirtinimų ir sutikimų.
Daugiabučių bendrijos išplatintame pranešime rašoma, kad statybą vykdanti įmonė nėra gavusi Nacionalinės žemės tarnybos sutikimo dėl greta esančio valstybinės žemės sklypo. Taip pat nustatyta, kad statybos organizatoriai nėra suderinę projekto su gretimų privačių sklypų savininkais. Gretimų sklypų sutikimai yra privalomi, statant pastatus mažesniais nei norminiai atstumai nuo žemės sklypo ribos.
„Mes suprantame tarptautinių prekės ženklų svarbą sostinei ir visai valstybei, palaikome iniciatyvas sutvarkyti apleistas miesto centro vietas. Tačiau kilnūs tikslai negali būti pretekstu buldozeriu važiuoti per Lietuvos teisės aktus ir gyventojų interesus. Todėl mes ginsime pažeistas savo teises teisme, siekdami įpareigoti statybų vystytoją laikytis įstatymų“, – komentuoja bendrijos valdybos narys A.Saladžius.
Pranešime rašoma, kad metų pradžioje daugiabučio pastato sienose buvo pastebėti daugybiniai įtrūkimai. Bendrija iškvietė savivaldybės atstovus, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos ekspertus. Specialistai priėmė sprendimą atlikti pastato ekspertizę, tačiau „Eika“ atsisakė teismo ekspertui pateikti reikiamus dokumentus. Dėl statybų metu padarytos žalos Bendrijos gyventojų turtui bus teikiamas atskiras ieškinys, žalos dydis šiuo metu yra skaičiuojamas.
Kaltinimus neigia
J.Juodžbalytė tikina, kad įmonė deda visas pastangas, idant statomuose projektuose nebūtų pažeisti jokie įstatymai, statybos reglamentai, kiti teisės aktai. Pasak jos, šį projektą ne kartą tikrino įvairios institucijos, kurios teikdavo pastabas, į jas atsižvelgiant projektas buvo koreguojamas.
„Šiuo metu jokių pastabų ar reikalavimų koreguoti projektą iš valstybinių institucijų nėra.
Ginčas teisme yra kraštutinis sprendimas, pareikalausiantis daug jėgų ir resursų, todėl mes ir toliau sieksime taikaus sprendimo. Jei tai nepavyks, įvertinsime galimus nuostolius, reputacinę žalą ir neatmetame galimybės kreiptis dėl žalos ir nuostolių atlyginimo“, – kalba bendrovės atstovė.
Pašnekovė tikina, kad bendrovė prieš statybas su antstolių pagalba fiksavo aplinkiniuose namuose būsto ir namo būklę, tačiau antstolis nebuvo įleistas į didžiąją dalį minėtos bendrijos butų.
„Prasidėjus statyboms, gavus nusiskundimus, statytojo atstovai apsilankydavo vietoje, užfiksuodavo galimus pakitimus ir aptardavo su būsto savininku, kaip bus stebimi pakitimai, o po to tvarkomi. Ekspertams patvirtinus, kad pakitimai įvyko dėl šalia vykstančių statybų, pakitimai bus šalinami statytojo lėšomis“, – tvirtina J.Juodžbalytė.
„Eika“ atstovės teigimu, kitaip nei nurodo Bendrijos atstovas, besiribojančių žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimai šiam projektui nėra privalomi.
„Žemės sklype prie gretimo sklypo istoriškai buvo priblokuoti pastatai, o projekte numatytas būtent jų rekonstravimas. Pastatų rekonstravimo atveju pagal statybos techninio reglamentą rašytiniai besiribojančių žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimai neprivalomi, jei nemažinamas esamas atstumas nuo rekonstruojamo statinio esamų konstrukcijų iki besiribojančių žemės sklypų ribų ir (ar) naujos konstrukcijos įrengiamos teisės aktų nustatytais atstumais iki besiribojančių žemės sklypų ribų“, – kalba pašnekovė.
Tačiau nors statytojai tvirtina, kad šiuo atveju raštiškas gyventojų sutikimas nėra privalomas, kaimynai įsitiknę priešingai.
„Jokios informacijos apie pažeidimų pašalinimą nesame gavę, tai reiškia, kad pažeidimai yra padaryti, o statybos vyksta“, – sako A.Saladžius.
