Rugsėjo pradžioje Vilniaus miesto apylinkės teisme priimtas nagrinėti ieškovo – daugiabučio namo Gedimino pr. 46 ir 48 savininkų bendrijos ieškinys dėl „Live Square“ statybos leidimo pripažinimo negaliojančiu ir statybos padarinių pašalinimo. Bendrijos atstovo Artūro Saladžiaus teigimu, ieškinys pateiktas remiantis Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atliktu dokumentų išdavimo teisėtumo patikrinimo išvadomis. Atliktas statybos dokumentų patikrinimas atskleidė, kad statybą vykdanti įmonė nebuvo gavusi gretimų sklypų valdytojų sutikimo (Dainavos g. 5 ir Gedimino pr. 46). Bendrijos atstovas piktinosi, kad su gretimo namo gyventojais statybos projektas nebuvo derinamas.
Statybų bendrovės „Eika“ atstovė Jorūnė Juodžbalytė LRT.lt tikino, kad, kitaip nei nurodo bendrijos atstovas, besiribojančių žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimai šiam projektui nėra privalomi.
„Žemės sklype prie gretimo sklypo istoriškai buvo priblokuoti pastatai, o projekte numatytas būtent jų rekonstravimas. Pastatų rekonstravimo atveju, pagal statybos techninį reglamentą, rašytiniai besiribojančių žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimai neprivalomi, jei nemažinamas esamas atstumas nuo esamų rekonstruojamo statinio konstrukcijų iki besiribojančių žemės sklypų ribų arba kai naujos konstrukcijos yra įrengiamos teisės aktų nustatytais atstumais iki besiribojančių žemės sklypų ribų“, – kalbėjo pašnekovė.
Vienas leidimas gautas pavėluotai, kito nebereikėjo
LRT.lt kreipėsi į Statybos inspekciją, kurios atstovė viešiesiems ryšiams Ligita Luščiauskaitė patvirtino, kad inspekcija atliko patikrinimą žemės sklype Dainavos g. 5 ir nustatė, kad statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai.
„Nustatyti pažeidimai: statytojas kartu su prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą nepateikė žemės sklypo bendraturčio – Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) sutikimo, taip pat nebuvo pateikti rašytiniai gretimų žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai.
Inspekcija pateikė ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduoto statybą leidžiančio dokumento projektui galiojimo panaikinimo. Tačiau, pateikus ieškinį, inspekcijai buvo pateiktas NŽT sutikimas, kuriuo ji neprieštaravo, kad statytojas pagal išduotą statybą leidžiantį dokumentą vykdytų statybos darbus bendrai valdomame žemės sklype“, – teigia L.Luščiauskaitė.
Nors Gedimino g. 46 namo gyventojai buvo įsitikinę, kad statytojui reikalingas jų sutikimas, o statybos vyksta nelegaliai, paaiškėjo, kad žemės sklypą Gedimino pr. 46 taip pat valdo NŽT, taigi gyventojų sutikimas statyboms nereikalingas. Tačiau galiausiai nebereikėjo ir NŽT, kaip Gedimino pr. 46 valdytojo, sutikimo.
„Statytojas pateikė paaiškinimus raštu dėl patikrinimo akte nustatytų pažeidimų. Statybų techniniame reglamente numatyta, kad rašytiniai besiribojančių žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimai neprivalomi statybos darbams, atliekamiems teritorijose, kuriose istoriškai susiklostęs perimetrinis užstatymas. Numatyta ir tai, kad statinio rekonstravimo atveju rašytiniai besiribojančių žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimai neprivalomi, jei nemažinamas esamas atstumas nuo rekonstruojamo statinio esamų konstrukcijų iki besiribojančių žemės sklypų ribų ir (ar) naujos konstrukcijos, įrengiamos teisės aktų nustatytais atstumais iki besiribojančių žemės sklypų ribų.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, gretimo žemės sklypo valdytojo – NŽT sutikimas neprivalomas, nes šioje teritorijoje yra istoriškai susiklostęs perimetrinis užstatymas, o bendrijos sutikimo privalomumas teisės aktuose išvis nėra reglamentuojamas (jis neprivalomas)“, – aiškina L.Luščiauskaitė.
(Perimetrinis užstatymas – kvartalo išorės perimetru visiškai ar iš dalies uždara reguliaraus plano urbanistinė struktūra, kai užstatymas formuojamas blokuojant pastatus ant sklypo ribų palei gatvę – LRT.lt)
Leidimas be vėliau pateiktų dokumentų negalėjo būti išduotas
Advokatų kontoros „Law and suit“ advokatas R.Baliūtis sako, kad statybos leidimas buvo išduotas neteisėtai, tačiau jis tapo galiojantis tuomet, kai pažeidimai buvo pašalinti.
„Statybų inspekcija nurodo, kad, pateikusi ieškinį, ji sulaukė žemės valdytojo NŽT sutikimo. Sutikimas šiuo atveju duotas per vėlai, dėl ko galima teigti, kad statybos leidimas išduotas neteisėtai. Taigi tuo metu jis negalėjo būti išduotas. Pateikus sutikimą vėliau laikoma, kad trūkumai buvo pašalinti.
Inspekcijos atsakyme teisingai nurodyta, kad besiribojančių žemės sklypų valdytojų sutikimas tam tikrais atvejais nėra reikalingas“, – sako nekilnojamojo turto teise užsiimantis advokatas.
Tačiau jis stebisi, kad, aiškindama priežastis, kodėl gretimų sklypų valdytojų sutikimo nebereikia, Statybų inspekcija remiasi ne statybos dokumentais, liudijančiais, kad toje teritorijoje istoriškai yra susiklostęs perimetrinis statymas, o statytojo teiginiu, kad taip yra.
„Šiuo atveju svarbu žinoti, ar ši teritorija priskiriama istoriškai susiklosčiusiam perimetriniam užstatymui. Jeigu taip, tuomet besiribojančio žemės sklypo – Gedimino pr. 46 Vilniuje – valdytojo sutikimas nereikalingas.
Bendrijos sutikimas nebūtų privalomas net ir tuo atveju, jei teritorijoje nebūtų „istoriškai susiklostęs perimetrinis užstatymas“, – aiškina R. Baliūtis.
Gyventojai nusiteikę karingai
Vis dėlto gyventojai nenusileidžia ir tikina, kad jų sutikimas yra privalomas, mat jie yra sklypo nuomotojai, o du namo gyventojai netgi yra išsipirkę žemės sklypus namo teritorijoje.
„Dalies sklypo Gedimino pr. 46 nuomininkas yra bendrija, todėl valdymas yra perduotas ir sutikimas privalomas. NŽT gali duoti sutikimą tik kaip neišnuomoto žemės sklypo dalies valdytojas, tačiau dar yra ir kitų valdytojų, netgi savininkų, gyvenančių mūsų daugiabutyje, kurie išsipirkę žemės sklypus, kurių sutikimų nėra gauta.
Matome, kad inspekcija, neigdama savo ankstesnį raštą, teigia, jog anksčiau nustatytų pažeidimų nėra, nors jie akivaizdžiai nepašalinti. Kodėl inspekcija pakeitė savo nuomone statytojo naudai, staiga ėmė vadovautis paties statytojo argumentais, ginti jo poziciją? Akivaizdu, kad tai klausimas Specialiųjų tyrimų tarnybai, Seimo Antikorupcijos komitetui, į kurį bendrija kreipsis“, – sako A. Saladžius.
Pasak R.Baliūčio, sklypo dalies valdytojų – konkrečių Gedimino g. 46 gyventojų, jei jie yra išsipirkę sklypą iš NŽT, sutikimo reikėtų tuo atveju, jei teritorijoje nebūtų istoriškai susiklostęs perimetrinis užstatymas bei nebūtų taikomos kitos išimtys, kurias nurodė Statybos inspekcija, besiremdama statytojo argumentacija.
