Taip Lietuvos statybininkų asociacijos vadovas Dalius Gedvilas kalba apie
statinio informacinį modeliavimą (angl. BIM –Building Information Modelling). Dažnai ši naujovė vadinama statybų revoliucija, nes pakeitė ne tik statybininkų, bet ir projektuotojų bei užsakovų gyvenimus – informacinės technologijos ir modeliavimas ne tik padeda tiksliau ir greičiau įgyvendinti projektus, bet ir užtikrinti optimaliausią jų eksploataciją.
BIM pasiekimai bus pristatyti statybų parodoje „Resta“, kuri vyks balandžio 27-30 dienomis „Litexpo“ parodų rūmuose.
Vladimiras Popovas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Statybų fakulteto docentas, Statinių skaitmeninio ir informacinio modeliavimo technologijų centro direktorius paaiškina, kas yra informacinis modeliavimas, pasitelkdamas dvynių metaforą.
„Statinio informacinis modeliavimas padeda priimti teisingus, protingus, virtualiomis priemonėmis išbandytus sprendimus. Tai maketas, tačiau prisodrintas tiek duomenų, kad jis tampa realaus projekto dvyniu. Naudojant informacinį modeliavimą, mes turime galimybę sukurti dvynius – vieną virtualų, kitą realų. Virtualų modelį galime išbandyti, padaryti analizę. Kai pastatas brėžinyje, mes daug ko apie jį nežinome - virtualioje erdvėje pastatas jau yra išbandytas. Telieka imti jį ir perkelti į realybę“, - sakė mokslininkas.
Informacinio modeliavimo pagrindiniai postulatai buvo suformuluoti praėjusio amžiaus 70-80 m. Tada atsirado terminai, trimačio modeliavimo technologijos. Komercinis realizavimas statyboje prasidėjo kiek vėliau.
„Pirmieji objektai Lietuvoje, pastatyti naudojant šiuos principus, buvo 2002-2005 m. Tai Vilniaus savivaldybės pastatas, „MG Baltic“ pastatas, „Gedimino 9“. O nuo 2011-2012 m. tokių pavyzdžių pagausėjo“, - dėsto V.Popovas.
D.Gedvilas laužo stereotipą, kad BIM tėra projektuotojų ir statybininkų gyvenimą keičianti inovacija. „Jūs perkate virdulį ar kitą daiktą. Dėžutėje randate instrukciją, kaip naudotis juo. O kai jūs perkate būstą, ar turite instrukciją? Jei būtų įgyvendintas BIM, statybininkai duotų pastato informacinį modelį, kad po trijų ar penkerių metų, jei reikės kabinti paveikslą ar pradės kur lašėti vanduo, įeitumėte informacinį modelį ir pamatytumėte, kurioje vietoje - sienoje ar grindyse - yra komunikacijos, kur galima gręžti ar perplanuoti. Jei taip vyks ir kiekvienas Lietuvos pilietis ar įmonė turės tokią bylą, tai kaip bus galima valdyti visą infrastruktūrą“, - ateities perspektyvas piešia D.Gedvilas.
Didžiausi privalumai – greitis ir tikslumas
Bene didžiausi BIM privalumai – greitis ir tikslumas. Lietuvos statybininkų asociacijos vadovas pateikia konkretų pavyzdį, kokiu greičiu buvo projektuojama anksčiau ir kokiu greičiu tai galima padaryti dabar.
„Klausiau mūsų projektuotojų, per kiek galima suprojektuoti viaduką autostradoje. Sako, per pusantro mėnesio suprojektuotume. Tai, įsivaizduokite, su informaciniu modeliavimu galima suprojektuoti per porą valandų sėdint konferencijoje. Suprojektuojama, nes yra biblioteka, daugybė trimačių skaičiavimų, simuliacijos, kaip nusileisti nuo viaduko, kokiu greičiu, koks kampas, kiek žemės nukasti, sutankinti, kokios trambavimo mašinos turi dirbti ir kokiais sluoksniais tai turėtų būti padaryta. Daugybe dalykų galima išsiaiškinti“, - pasakoja D.Gedvilas.
Pasak jo, Vilniaus Saulėtekyje pastatytame Jungtiniame gyvybės mokslų centre baldininkai pasinaudojo informacinio modeliavimo teikiamais privalumais ir suprojektavo bei pagamino baldus, kurie idealiai tiko pastato erdvėms.
„Sieniniai baldai ir visi kiti buvo gaminami, pasinaudojantis trimate informacija. Baldininkai turėjo labai tikslią informaciją ir nereikėjo drožinėti, kad tilptų. Viskas susivedė į tikslumą ir integracija su staklėmis“, - pasakojo jis.
V.Popovas mini, kad BIM projektuotojus, statybininkus ir užsakovus suburia į bendraminčių komandą: matydamas virtualų modelį, užsakovas žino, ko nori. Projektuotojas jam gali parodyti, kaip tai veikia ir funkcionuoja, o statytojas gali pasitreniruoti virtualioje erdvėje, prieš imdamasis realių veiksmų.
Didžiausias galvos skausmas - reguliavimas
D.Gedvilas nurodo, kad didžiausias galvos skausmas yra BIM įteisinimas: nors vyksta konkursai, kur renkami geriausi BIM projektai, tačiau valstybė iki šiol nėra jų įteisinusi.
„Mes siūlėme prieš metus laiko, kad nuo 5 mln. eurų sąmatinės vertės viešieji pirkimai vyktų prašant projekto trimatėje erdvėje. Tai ne BIM, bet tai būtų pažanga į projekto tikslumą. Deja, Aplinkos ministerija sakė, kad rinka yra nepasiruošusi. Mes įrodome, kad rinka yra pasiruošusi, nes mes organizuojame geriausių BIM projektų konkursą. Būtent konkursas įrodo, kad įmonės pajėgios tai daryti“, - pasakoja D.Gedvilas.
Pasak jo, visos į eksportą orientuotos Lietuvos statybos bendrovės dirba BIM aplinkoje, nes tokį tempą diktuoja aplinkinės rinkos.
„Skandinavijoje nuo praėjusių metų gegužės mėnesio visi infrastruktūros viešieji pirkimai vyksta BIM aplinkoje. Britų nuo šių metų visiškai perėjo į BIM. Nesame autsaideriai, bet jei delsime, bus problemų. Verslas daug greičiau įsisavinęs naujoves-inovacijas, tai nemanau, kad valstybinis sektorius turėtų trūkčioti. Estai jau ruošiasi paskelbti, kad nuo šių metų viešieji pirkimai vyktų BIM aplinkoje“, - tendencijas nurodo D.Gedvilas.
Pasak jo, BIM įvedimas viešuosiuose pirkimuose padėtų atsikratyti tokio galvos skausmo kaip „mažiausios kainos pasiūlymas“.
Jei BIM bus pradėtas taikyti, tada pirkimuose įmanoma taikyti ekonominio naudingumo kriterijų
„Kai nėra eksploatacinių duomenų: komunalinių išlaidų, vandens sunaudojimo, valymo, šiukšlių išvežimo ir t. t., tai viskas sprendžiama pagal mažiausios kainos kriterijų, tačiau neatsižvelgiama, kiek pastatas reikalauja lėšų išlaikymui. Kai yra statinio simuliacinis modelis, iš karto paskaičiuojama, kiek sudarys eksploatacinės išlaidos. Užsakovas iš anksto pamato ir sako – man brangu. Tada pakeičia stogo, sienų konstrukcijas - statinys šiek tiek pabrango, bet komunalinės išlaidos sumažėjo perpus. Jei BIM bus pradėtas taikyti, tada pirkimuose įmanoma taikyti ekonominio naudingumo kriterijų. Dabar perkama mažiausia kaina, bet nereiškia, kad efektyviausia. Jei nuperkama energetiškai neefektyvų statinį, tai reiškia, kad užsakovas už statinį sumokėjo mažiau, tačiau po penkerių metų nežino ką daryti, nes negali mokėti komunalinių mokesčių“, - dėsto D.Gedvilas.
Asociacijos vadovas tikisi, kad atsiras valdžios sluoksniuose žmonių, kurie norės pokyčių ir nereikės raudonuoti dėl apsileidimo prieš užsienio svečius.
„Nuo 2011 m. vyksta skaitmeninės konferencijos, tačiau per tą laiką nepasirodė nei vienas dokumentas, reglamentuojantis šią veiklą. Užsienyje lietuviai yra giriami, kad gerai stato, o namuose apsileidę. Reikia žmonių, kurie norėtų pokyčių“, - tikisi jis.
V.Popovas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Statybų fakulteto docentas, teigia, kad reikalai yra pajudėję.
„2015 m. pabaigoje įvyko Vyriausybė strateginis posėdis, kur buvo svarstomi statybų poreikiai. Aplinkos ministerija gavo įgaliojimą dirbti šioje srityje ir procesai pajudėjo – sukurta darbo grupė, vyksta bendradarbiavimas“, - pasakoja pašnekovas.
RESTA – didžiausia Baltijos šalyse statybų tematikos paroda, kurioje pristatomi naujausi ir pažangiausi sprendimai statantiems, remontuojantiems ir renovuojantiems. Paroda vyks balandžio 27 - 30 dienomis, o joje dalyvauja 550 įmonių iš 17 šalių. Parodos tema – skaitmeninė statyba.
