Anot jų, jeigu didelė statybose dirbančių ukrainiečių dalis grįžtų į savo šalį, tektų ieškoti naujų darbuotojų.
Statybų bendrovės „Eikos statybos“ vadovo Almanto Čebanausko teigimu, įmonėje šiuo metu dirba apie 10 žmonių iš Ukrainos, daugiau ukrainiečių yra partnerių įmonėse.
„Dirba (ukrainiečių – BNS) daugiau, nemažai tarp subrangovų. Yra kitų įmonių, partnerių, kurie dirba, tai ten irgi nemažai žmonių. Tikslaus skaičiaus nepasakysiu, bet tikrai nemažai“, – BNS teigė A.Čebanauskas.
Pasak jo, kol kas bendrovė nežino, kaip reaguos į situaciją.
„Dar nespėjome net susigaudyti, nes iki šiol, kaip ir visi, tikėjomės, kad čia tik ginklų žvanginimas, buvo viltis, kad niekas čia taip ir neįvyks, bet turbūt dabar reikės nuspręsti, peržiūrėti ir reaguoti į tą situaciją“, – sakė A.Čebanauskas.
Jo teigimu, jeigu didelė ukrainiečių dalis išvyks į gimtinę, bendrovė ieškos kitų partnerių ir pagalbos iš kitų įmonių.
„Jeigu ta situacija tiek pablogės, kad visų bus bloga, tai kalbėsimės su užsakovais, kad terminus šiek tiek pratęsti, nes vis tiek turėsime diskutuoti apie tai. (...) Manau, kad čia visiems netikėta buvo, kad ir kaip atrodė, kad vis dėlto tai yra gąsdinimas, o iš tikrųjų įvyko kaip įvyko. Mes pasimetę irgi esame, kaip ir visi turbūt“, – sakė „Eikos statybos“ vadovas.
Statybų ir nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „YIT Lietuva“ vadovas Kęstutis Vanagas BNS teigė, jog bendrovė negavo žinių iš subrangovų, jog ukrainiečiai darbuotojai ketintų grįžti į Ukrainą.
„Šią savaitę nespėjau gauti, bet kadangi ta įtampa tvyrojo jau ne vieną savaitę, turbūt mėnesį, tai tokių buitinių kalbų tarp darbininkų tikrai buvo, kad jeigu prasidės karas, tai jie grįš atgal. Kiek tai virs kūnu, matyt, gal dalis grįš, dalis ne, gal kiti šeimas atveš, jeigu buvo dar neatsivežę, sunku tą nuspėti“, – BNS tvirtino K.Vanagas.
Pasak jo, kadangi Ukraina turi daug žaliavų, yra viena didžiausių metalų gamintojų, dėl karinių veiksmų gali kilti ir statybinių medžiagų kainos.
Tai palies ne tik statybų sektorių, nekilnojamojo turto sektorių, bet ir kitas pramonės šakas.
„Tai palies ne tik statybų sektorių, nekilnojamojo turto sektorių, bet ir kitas pramonės šakas, tai turbūt medžiagų kainos kils, nes Ukraina yra reikšmingas žaidėjas žaliavų tiekime“, – sakė jis.
Bendrovės Panevėžio statybos trestas (PST) generalinis direktorius Egidijus Urbonas taip pat teigė, jog situacija Ukrainoje gali turėti įtakos medžiagų tiekimo grandinėms ir kainų svyravimams.
„Esame įsivertinę rizikas, medžiagų iš trečiųjų šalių, tarp jų Ukrainos, Baltarusijos bei Rusijos, neužsisakinėjame, tačiau vykstantys globalūs veiksniai, kokius juos šiandien matome, gali turėti įtakos visoms grandims, net jei ir būna paruošti tam tikri namų darbai. Taip pat tam tikrus pokyčius procesuose gali lemti rinkoje vykstantys medžiagų kainų svyravimai, nes visi pabrangimai, kurie vyksta svetur, pasiekia ir mus“, – BNS teigė E.Urbonas.
Anot jo, šiuo metu darbuotojų iš Ukrainos PST neturi.
„Teigti, kad tai galėtų darytų stiprią įtaką mūsų veiklai šiuo metu, priežasčių neturime, stengiamės užtikrinti sklandų darbų tęstinumą“, – sakė jis.
Lietuvos statybininkų asociacijos prezidento Daliaus Gedvilo teigimu, dėl karo Ukrainoje tikriausiai teks peržiūrėti šių metų valstybės investicijų programą.
„Yra didelė tikimybė, kad investicijų programa bus koreguojama ir akivaizdu, kad, kaip kiekvienos krizės akivaizdoje, statybų sektorius yra vienas iš labiausiai nukenčiančių verslų, tai manau, kad visam statybų verslui yra didžiulis iššūkis. Matome tikrai situaciją tokią pilką, nes kiekvienos krizės metu paprastai valstybės resursai yra nukreipiami kitur, o ne į investicijas“, – BNS teigė D.Gedvilas.
Pasak jo, tikėtina, jog dėl neramumų finansų rinkose verslai gali peržiūrėti ar stabdyti investicijas ir kai kurie projektai gali būti sustabdyti.
„Sustabdomos, mažėjančios investicijos automatiškai gali ženkliai sumažinti statybų apimtis“, – sakė jis.
Pasak statybininkų asociacijos prezidento, jam kelia rūpestį, ar Lietuva yra pakankamai sukaupusi naftos, dujų išteklių.
„Mums kelia didelį rūpestį, ar mūsų pačių valstybė pasiruošusi – ar turime sukaupę energetinių išteklių, ar turime paruošę atsargų naftos produktų, ar turime sukaupę dujų atsargų, ar mūsų kogeneracinės jėgainės aprūpintos žaliavomis, nes jau kuris laikas girdime, kad biokuras iš Baltarusijos nebetiekiamas. Tai klausimas, ar mes turime pakankamai išteklių, ar nepritrūksime energetinių resursų“, – sakė D.Gedvilas.
Jo teigimu, taip pat gali pradėti trūkti metalo, granitinės skaldos, kuri yra reikšminga kelių pramonėje.
„Pradėti projektai, kurie yra įgyvendinami šiuo metu, gali pradėti strigti dėl tam tikrų žaliavų trūkumo. Tos kritinės pozicijos yra metalas, skalda, kuri atvykdavo į Lietuvą iš Rytų, tai šitoje vietoje gali būti problema. Aišku, gali labai ženkliai pabrangti energetiniai ištekliai“, – tvirtino jis.
D.Gedvilas mano, kad trūkinėjant žaliavų tiekimui statybų bendrovės bus priverstos ieškoti alternatyvų Europos Sąjungoje.
„Manau, kad verslas ieškos Europoje partnerių bei aišku, bandys apsirūpinti žaliavomis iš Europos valstybių. Manau, kad turės nauji tiekimo partneriai atsirasti, nes kito varianto nėra. Tikėtis iš Rytų, kad sulauksime, tai kažkaip kyla abejonės. Manau, kad būsime priversti ieškoti sprendimų ir variantų, kaip apsirūpinti statybiniais komponentais ir elementais iš Europos Sąjungos valstybių“, – sakė D.Gedvilas.
Pasak jo, pagal darbo vizas statybose Lietuvoje dirba iki 4 tūkst. ukrainiečių, tačiau jų daugiau dirba subrangos pagrindais.
„Nelabai galvoju, kad ukrainiečiai puls atgal važiuoti į Ukrainą, galvoju, kad šiaip gali būti pabėgėlių daug iš Ukrainos ir tada bus klausimas, kaip spręsime socialines problemas, kai pabėgėliai pradės plūsti pas mus“, – teigė D.Gedvilas.
